Kodėl specialistų niekas neinformavo, kad Bevardžio ežero pakrantė užteršta naftos produktais, ir tvarkybos darbų projektas buvo įgyvendinamas toliau, lyg nieko nebuvę?
Pasirodo, valdžia užbaigti projektą skubėjo dėl to, kad jis ir taip jau buvo stabdomas. Nė motais buvo ir tai, kad ankstesniais metais pastebėtas didelis šio ežero užterštumas, o taršos šaltinio niekaip nepavykdavo rasti. Tačiau ir jį aptikus nesiimta jokių priemonių.
Negana to, ežero pakrantėje iškastas užterštas gruntas buvo vežamas į kitas teritorijas, tad naftos produktais užnuodyti dar didesni plotai.
Paaiškėjo taršos šaltinis
Kad padėtis prie Bevardžio ežero nėra tokia gera, kaip bando teigti Trakų rajono savivaldybė, praėjusiais metais paaiškėjo tvarkant aplinką. Vakarinėje šio vandens telkinio pusėje buvo rastas apie 20 arų plotas, kuriame kadaise laidotos naftos produktų atliekos. Net iškasus negilų griovį pasklisdavo naftos produktų dvokas.
Bevardžio ežero augaliją ir gyvūniją prieš keletą metų tyrė specialistai. Jie aptikdavo didelę taršą naftos produktais, bet negalėdavo nustatyti taršos šaltinio.
Jam paaiškėjus projekto darbai nebuvo sustabdyti, nes lėšų gruntui valyti savivaldybė neturi.
Tuo metu vietos gyventojams šis užterštas plotas – jokia naujiena. Jie dar prisimena, kad ežero pakrantėje sovietmečiu buvo bitumo gamykla. Kartą jos teritorijoje į vieną didelę talpyklą įkrito ir žuvo žmogus.
Ieškant palaikų talpyklą teko supjaustyti, o ištekėję naftos produktai iškasus gilią duobę buvo čia pat palaidoti.
Dirbo tiktai ukrainiečiai
Kadaise palaidoti naftos produktai buvo ne tik nesurinkti, bet ir dar labiau išsklaidyti.
Kadangi tvarkant aplinką reikėjo lyginti šlaitus prie ežero, užterštas gruntas buvo kasamas ir vežamas į kitas teritorijas. Spėjama, kad tokiu būdu galėjo būti užterštas apie pusės hektaro plotas.
Paskui išlygintuose šlaituose buvo užpiltas juodžemio sluoksnis ir pasėta žolė. Kad žinia apie teršalus nesklistų ir nereikėtų stabdyti projekto, darbai buvo perduoti atvykėliams iš Ukrainos. Juk jie čia neturi artimųjų, pažįstamų ir nekels triukšmo.
„Lietuviai dirbo visose kitose vietose, bet tik ne ten, kur buvo teršalų“, – stebėjosi pavardės prašęs neminėti įvykių liudininkas.
Jis piktinosi tokiu aplaidumu: „Juk ežero pakrantėse kuriama poilsio vieta žmonėms, bet niekas net nemėgino tirti, ar tie teršalai jiems nebus pavojingi.“
Bevardžio ežeras yra įžuvintas, vietos gyventojai jame gaudo žuvis. Pašnekovo nuomone, pakrantėje turėtų būti ženklai, įspėjantys, kad vandens telkinys yra užterštas.
Negavo jokios informacijos
Apie padėtį Lentvaryje Aplinkos apsaugos agentūra nebuvo informuota. Be to, jos atstovai teigė, kad grunto tyrimus tokiais atvejais turėtų atlikti Lietuvos geologijos tarnyba.
Šios tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė pripažino, kad rengiant techninį projektą nebuvo aiškinamasi, kurios teritorijos aplink Bevardžio ežerą yra užterštos.
Ir vėliau tarnybos nepasiekė jokia informacija nei apie aptiktus teršalus, nei apie darbų stabdymą. Tiksliai nebuvo nustatytas ir užterštas plotas, nėra duomenų apie užteršusių naftos produktų cheminę sudėtį.
Paklausta, kas atsakingas už tai, kad gruntas iš užterštos teritorijos buvo kasamas ir vežamas į kitas vietoves, taip dar plačiau paskleidžiant teršalus, V.Gregorauskienė aiškino, jog dėl tokių nelegalių ir nereglamentuotų veiksmų atsakomybę turėtų prisiimti teritorijos savininkas ir teritorijos tvarkytojas.
Kokia turi būti teršalų sankaupa, kad prieš pradedant tvarkybos darbus teritoriją būtų privaloma išvalyti?
Anot V.Gregorauskienės, teršalų kiekis turi būti didesnis nei ribinės vertės, galiojančios skirtingo jautrumo taršai teritorijose ir nurodytos Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose.
Valė vien ežero dugną
Trakų rajono meras Andrius Šatevičius neatsakė į klausimus, kodėl techniniame projekte niekur neužsimenama, kad teritorijos aplink Bevardžio ežerą užterštos naftos produktais, kodėl gruntas iš užterštų plotų buvo kasamas ir vežamas į kitas vietoves, taip dar plačiau paskleidžiant teršalus, ar bent apytiksliai nustatytas užterštos teritorijos plotas.
Jis tik sakė, kad Bevardžio ežero dugne buvo susikaupęs didelis kiekis naftos produktais užteršto dumblo, ežero pakrantėse veša menkavertė vandens ir sausumos augalija. Daugelyje ežero vietų gylis buvo sumažėjęs net iki pusės metro, vis labiau intensyvėjo pelkėjimo procesai.
Todėl prieš aštuonerius metus žemsiurbe ir ilgastrėliais ekskavatoriais buvo išvalytas 3,6 hektaro ežero plotas, išvežta net 23 tūkst. kubinių metrų naftos produktais užteršto dumblo. Išvalius ežero gylis padidėjo iki 2,5 metro.
Po to ežeras buvo įžuvintas lydekomis, amūrais ir karosais. Bet ir po ežero valymo atliekant tyrimus aiškėjo, kad biocheminio deguonies suvartojimo rodiklis yra labai prastas.
Pastaraisiais stebėjimo metais ežero vandenyje buvo fiksuojama maistingųjų medžiagų mažėjimo ir organinių medžiagų didėjimo tendencija. Be to, padidėjo amonio kiekis.
Dar viena bėda – ežero ekologinės būklės gerinimas apėmė tik dalį teritorijos.
Sutvarkė įrenginius
A.Šatevičius net neužsiminė apie užterštą gruntą ežero pakrantėje. Jis tikino, kad vandens telkinio užterštumas naftos produktais sietinas su Geležinkelio gatvės paviršinėmis nuotekomis.
Trakų rajono savivaldybė prieš dvejus metus tik išsiurbė užterštą vandenį iš paviršinių nuotekų valymo įrenginių. Taip pat buvo atlikti šių valymo įrenginių veikimo gerinimo darbai.
Iš tiesų paviršinių nuotekų vanduo daugybę metų kliokė į Bevardžio ežerą, ir niekam tai nerūpėjo, nes neefektyvūs valymo įrenginiai tik neseniai buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. O iki šiol už teršimą net nebuvo kam taikyti atsakomybės.
Tačiau A.Šatevičius džiaugėsi bent tuo, kad dabar atlikus valymo įrenginių veikimo gerinimo darbus tarša sumažėjo iki normatyvinių reikalavimų.
