Iš Baltijos jūros per Klaipėdos sąsiaurį įteka druskingi vandenys, vidutiniškai apie 5 km3 per metus, todėl šiaurinėje Kuršių marių dalyje vyksta nuolatinis druskingo Baltijos jūros ir gėlo upių vandens maišymasis. Pastaraisiais metais, atliekant valstybinį aplinkos monitoringą, stebėtas vis dažnesnis druskingų vandenų pritekėjimas į Kuršių marias.
Dėl upių vandens prietakos Kuršių marių vandens lygis dažniausiai būna aukštesnis, vidutiniškai apie 15 cm, už jūros, todėl jūros vanduo turi mažiau galimybių įtekėti į marias. Tačiau stiprūs pietvakarių, vakarų, šiaurės vakarų, šiaurės krypčių vėjai sukelia Baltijos jūros vandens patvankas prie rytinio jūros kranto, kildamas jūros vandens lygis įveikia ištekančio iš marių vandens inerciją ir jūros vanduo pradeda veržtis į Kuršių marias.
Druskingų vandenų poveikis marioms fiksuojamas nuo uosto vartų iki maždaug 25 km (Juodkrantė), druskingumas čia svyruoja nuo 0,01 iki 7,21 promilės. Patvankų metu jūriniai vandenys plinta tolyn į centrines marias iki 40−45 km (Ventė), retesniais atvejais iki 50 km (Nida), tačiau ši dalis labiau veikiama Nemuno vandenų, todėl druskingumas svyruoja nuo 0,01 iki 0,58 promilės.
Jūrinio vandens prietaką į Kuršių marias lemia ne tik palankios hidrometeorologinės sąlygos, bet ir Klaipėdos uosto, įsikūrusio Klaipėdos sąsiauryje, akvatorijos gilinimas. Tai turi įtakos sąsiaurio hidrodinaminiam režimui – didina Klaipėdos sąsiaurio pralaidumą, t. y. didesnės vandens masės iš Baltijos jūros įteka į Kuršių marias ir atvirkščiai.
Padidėjusi druskingo vandens prietaka į Klaipėdos sąsiaurį ir Kuršių marias gali turėti neigiamos įtakos gėlavandenei ekosistemai. Išsamesniam ir tikslesniam druskingumo vertinimui Juodkrantėje įrengta automatinių matavimų stotis, kurioje įdiegta įranga ir automatiniai davikliai nepertraukiamai kas 10 min. matuoja vandens temperatūrą, druskingumą, laidumą, drumstumą, oro temperatūrą ir santykinį drėgnumą, vėjo kryptį ir greitį.
Skaičiuojant 2020 m. skirtingo vandens druskingumo dienų skaičių, nustatyta, kad Juodkrantėje druskingas vanduo (virš 5 promilių) stebėtas 31 dieną. Mažo druskingumo vanduo (0,5–5 promilių), tai yra druskingas jūros vanduo persimaišęs su upių gėlu vandeniu, stebėtas apie 190 dienų, gėlas (<5 promilės) – 136 dienas.
Ventės hidrometeorologinių matavimų stotyje 2020 m. druskingas vanduo nebuvo užfiksuotas, mažo druskingumo – 12 dienų per metus, per kurias didžiausia druskingumo koncentracija buvo 1,8 promilės.
Vidutinis vandens druskingumas 2020 metų eigoje ties Juodkrante kito nuo 0,39 promilių iki 3,55 promilių, maksimali koncentracija – 7,9 promilės. Visu metų laikotarpiu stebėtos 43 dienos, kurių metu fiksuotos maksimalios druskingumo koncentracijos – nuo 6 iki 7,9 promilės. Stebėta 13 atvejų, kai maksimalios, virš 6 promilių, druskingumo koncentracijos išsilaikė iki 6 dienų, ir 6 atvejai, kai druskingumas virš 7 promilių išsilaikė iki 4 dienų.
Dažniausias jūrinio vandens įtekėjimas į Kuršių marias stebėtas rudenį, esant stipriems pietvakarių, vakarų, šiaurės vakarų, šiaurės krypčių vėjams. Šiuo laikotarpiu ilgiausiai, iki 12 dienų, užsilaikė druskingas vanduo. Trumpalaikė, iki 5 dienų, druskingo vandens prietaka stebėta pavasarį, susidarius palankioms sąlygoms jūrinio vandens įtekėjimui, ir vasarą, sumažėjus upių nuotėkiui.
