Žmonės nuolat skatinami rūšiuoti savo buitines atliekas. Tai yra, išmesdami šiukšles turite pagalvoti, į kurį konteinerį jos turėtų keliauti. Reikia atskirti plastiką, stiklą, mišrias buitines atliekas.
Nepaisant didelio dėmesio informacinėms kampanijoms, kai kurie mitai apie rūšiavimą ir perdirbimą vis dar yra gyvi. Šiame straipsnyje pažvelgsime į 10 iš jų ir pasikalbėsime su Aplinkos Ministerijos Atliekų politikos grupės vadove Vilma Slavinskiene apie rūšiavimą Lietuvoje.
Picų dėžės – į popieriaus konteinerį
Popierius ir kartonas yra bene lengviausiai perdirbamos buitinės atliekos. Daugybė elektronikos gamintojų stengiasi pereiti prie kartono pakuočių, o per Kalėdas tikriausiai vis dažniau plėšysime ekologišką paprastą dovaninį popierių. Tačiau rūšiavimo prasme popierius popieriui nelygus.
Suteptas popierius perdirbimui, deja, nėra tinkamas. Tiesą sakant, priklausomai nuo dėmių rimtumo, suterštas popierius gali sugadinti daug visai švarios žaliavos. Pavyzdžiui, riebalais suteptos picos dėžės perdirbimui įprastai nėra tinkamos, nes praktiškas ir ekonomiškas riebalų atskyrimas nuo kartono šiuo metu nėra įmanomas (nors mokslininkai stengiasi). Geriausia, ką galite padaryti, yra švaraus dėžės viršaus nuplėšimas, jei jis nėra suteptas riebalais. Riebaluotas popierius keliauja į įprastą buitinių atliekų konteinerį.
Blizgus žurnalinis popierius nėra rūšiuojamas
Blizgus žurnalinis popierius žmonėms kartais atrodo įtartinas – ar jis gali būti perdirbtas, jei jame akivaizdžiai yra kažkokių blizgumo suteikiančių priedų? Iš tikrųjų, šiek tiek blizgus popierius gali neturėti jokios dangos – lygų paviršių galima sukurti mechaninėmis priemonėmis. Kitas popierius gali būti padengtas itin plonu kalcio karbonato ir molio sluoksniu, kuris perdirbimo procese didesnių problemų nesukelia.
Problemų gali būti su plastiku dengtu popieriumi – tokiu, kurį net suplėšyti rankomis sunku. Iš tokio polietilenu dengto popieriaus dažnai gaminami vandeniui atsparūs popieriniai produktai. Gera naujiena ta, kad tokių pakuočių paplitimas pagerinio perdirbimo procesus. Be to, ekologinis sąmoningumas verčia ieškoti geriausių įmanomų pakuočių rūšiavimo/perdirbimo prasmėmis. Bloga žinia ta, kad bent jau kol kas plastiko-popieriaus kompozitai dažnai nėra perdirbami dėl ekonominių-technologinių priežasčių.
Maisto atliekos bus išplautos gamyklose
Daug žmonių supranta, kad rūšiavimas yra svarbus saugant gamtą. Bet svarbu tausoti ir vandenį. Tai negi būtina išplauti visas rūšiuojamas plastiko pakuotes? O gal jos bus išplautos rūšiavimo-perdirbimo centruose?
Taip ir taip. Išmetamas pakuotes reikėtų išskalauti. Siekti labai aukšto švaros lygio ar sausinti pakuočių nebūtina. Perdirbamas plastikas gamyklose įprastai yra plaunamas, bet jūsų sandorio dalis – teršalų (maisto ar buitinės chemijos) likučių sumažinimas rūšiuojamų atliekų konteineriuose.
Rūšiavimas sunaudoja daugiau energijos nei sutaupo
Rūšiuodami ne tik mažiname į sąvartynus keliaujančių šiukšlių kiekį, bet dar ir taupome energiją. Bet ar tikrai? O gal dar daugiau jos iššvaistome?
Įvairūs skaičiavimai rodo, kad naujų produktų gamyba iš perdirbtų atliekų sutaupo 90-95 proc. energijos. Tai labai priklauso nuo atliekų pobūdžio, logistikos grandinių, gaminamų produktų. Tačiau galite įsivaizduoti, kad paimti popieriui tinkamą pluoštą iš popieriaus atliekų yra lengviau nei iš medienos. Lygiai taip pat, žymiai lengviau išlydyti metalines atliekas ir iš jų gaminti naujus daiktus, nei kasti ir gryninti rūdą ir kurti naujus ruošinius.
Be to, rūšiuojamos ne tik įprastos buitinės atliekos – popierius, plastikas, metalas. Paieškoję rasite informacijos ir apie didesnių daiktų (padangų, statybinių šiukšlių), įvairių rūbų ir kitų atliekų perdirbimą.
Kompostuoti galima tik vaisius ir daržoves
Kompostavimas yra savotiška perdirbimo (ar bent jau atliekų panaudojimo) forma. Jūs žinote, kad galite kompostuoti vaisių, daržovių atliekas, augalus ir kiaušinių lukštus. Bet ar žinojote, kad galite kompostuoti ir popieriaus bei kartono atliekas, jei jos nėra suterštos plastiku? Laikraščiai, rudos dėžės, panaudoti kavos filtrai – visa tai nedideliais kiekiais gali keliauti į komposto dėžę.
Modernus laikraščių rašalas sudėtyje neturi švino ar kitų sunkiųjų metalų, todėl laikraščiai gali būti kompostuojami. Tiesa, jie turėtų būti susmulkinti ir jų komposte neturėtų būti per daug. Kompostuoti galima net ir kai kuriuos popierinius arbatos maišelius, nors nuo jų gali tekti atskirti metalines kabes.
Svarbu – siekdami sukurti geros kokybės kompostą, turite pasidomėti optimaliu atliekų santykiu.
Elektrinių įrankių korpusus galima perdirbti su plastiku
Na, gerai – tai nėra labai populiarus mitas. Tiesą sakant, apie tai tikriausiai net nesate pagalvoję. Bet ar jūsų „Makita“ ar „DeWalt“ suktuvo korpusas tikrai turėtų būti išmestas su kitomis plastiko atliekomis? Varikliuką ir transmisiją galima pasilikti savo hobiams, o korpusą galima švystelėti į plastiko atliekų konteinerį, taip?
Įrankių korpusai turi būti atsparūs karščiui ir smūgiams, todėl yra stiprinami stiklo pluoštu arba stiklo rutuliukais. Ant korpuso (dažnai vidinėje pusėje) galite rasti žymę GF30, perspėjančią, kad plastike yra 30 proc. stiklo pluošto. Europos kompozitų pramonės asociacija teigia, kad stiklo pluoštu sutvirtinti plastikai gali būti perdirbti. Bet tai nėra lengva ir tai vykdančių įmonių Europoje nėra daug. Geriausia tokiais korpusais atsikratyti taip, kaip atsikratytumėte neveikiančiais elektriniais įrankiais – kreiptis į elektronikos perdirbėjus ir klausti jų.
Beje, dėl plastiko ir pluošto atskyrimo sunkumų susidėvėjusios vėjo jėgainių mentys yra tiesiog laidojamos. Ateityje jas planuojama smulkinti ir gautą masę naudoti kaip, pavyzdžiui, betono užpildą.
Rūšiavimas išspręs mūsų atliekų problemas
Tai visi tvarkingai rūšiuosime atliekas ir jos keliaus į perdirbimo gamyklas, galėsime atsikvėpti ir pamiršti kai kurias aplinkosaugos problemas? Na, taip, tai būtų stiprus postūmis švaresnės ateities link. Tačiau vien rūšiuoti ir perdirbti nepakaks.
Tiesa yra ta, kad perdirbimas blogina daugelio plastikų kokybę. Plastikas – tai ilgos polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl plastikas praranda gerąsias savo savybes – lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui, tvirtumą. Taigi, daugelį plastikų galima perdirbti 2-3 kartus. Popieriaus perdirbimo ciklų skaičius taip pat yra ribotas. Tuo tarpu metalą ir stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, neprarandant svarbiausių jų savybių.
Ką tai reiškia? Nepaisant rūšiavimo kultūros progreso ir pasiekimų perdirbimo technologijose, pirmiausia turime mažinti atliekų kiekį apskritai. Mažinti, naudoti iš naujo ir perdirbti – tokią grandinę turi sekti mūsų atliekų politika.
Tualetinis popierius yra gaminamas iš perdirbto popieriaus
Tualetinis popierius ir popieriniai rankšluosčiai gali būti gaminami iš perdirbto popieriaus. Tai būtų logiška ir ekologiška. Ir ilgą laiką taip ir buvo. Tačiau dabar žmonės nori gražaus, minkšto ir balto tualetinio popieriaus, todėl jis dažnai gaminamas iš naujos celiuliozės. Tiesą sakant, pasauliui vis labiau stengiantis pereiti prie ekologiško gyvenimo, tualetinis popierius gamtai kenkia vis labiau.
2019 metais paskelbta, kad didžiausi tualetinio popieriaus gamintojai perdirbtos žaliavos naudoja mažiau nei 2011-aisiais. Tai yra, vis daugiau medžių nupjaunama užpakaliams šluostyti. Kodėl? Nes šviežias medienos pluoštas yra lankstesnis, todėl iš jo pagaminamas tualetinis popierius yra minkštesnis. Popierinių šluosčių atveju taip gaunamas ir daugiau vandens sugeriantis produktas.
Aišku, galite su tuo kovoti pirkdami gaminius, ant kurių pakuotės nurodyta, kad jie pagaminti iš 100 proc. perdirbtų žaliavų. Beje, pamenate laikus, kai tualetinis popierius nebuvo pakuojamas į plastiką?
Plastikiniai maišeliai ir saldainių popierėliai – į plastiko konteinerį
Vienkartiniai plastikai yra viena iš kasdienių aplinkosaugos problemų. Daug kas mano, kad taip yra dėl to, kad visokie maišeliai yra panaudojami tik kartą, todėl yra išmetami praktiškai nauji. Tačiau iš tikrųjų didelė šios problemos dalis yra tai, kad tokios plastiko pakuotės apskritai nėra perdirbamos.
Saldainių popieriukai (kaip, beje, ir nemažai dovanų pakavimo popieriaus) savo sudėtyje dažnai turi metalo. Plastikiniai maišeliai apskritai dažnai yra šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti. Jie dažnai užkemša perdirbimo centrų įrangą ar sukelia kitų potencialiai pavojingų problemų. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes bei burbulinę plėvelę, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus. O gal ten keliauja visos atliekos?
Rūšiuosi ar nerūšiuosi – visos šiukšlės vis tiek keliauja į sąvartyną
Tai – tikriausiai populiariausias atliekų rūšiavimo mitas. Jis iš tikrųjų susideda iš dviejų dalių.
Pirmoji – išrūšiuotos atliekos vis tiek sumaišomos sunkvežimiuose, tiesa? Modernūs atliekų surinkimo sunkvežimiai turi kelias atskiras sekcijas, kurios leidžia atskirti atliekas. Be to, dabar miestuose rūšiuojamos ir nerūšiuojamos atliekos surenkamos skirtingais grafikais.
Antroji – tie sunkvežimiai vis tiek keliauja į senamadiškus sąvartynus. Tai ne tik nėra tiesa – tai būtų įstatymo pažeidimas. Tai pabrėžė ir Aplinkos Ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė, kuri atsakė į kelis Technologijos.lt klausimus:
– Visuomenėje vis dar gyvas nusistatymas, kad rūšiuojamos atliekos (plastikas, popierius, stiklas) vis tiek keliauja į sąvartynus. Kiek tai tiesa?
– Sąvartynuose šalinti neišrūšiuotų atliekų draudžiama pagal Atliekų tvarkymo įstatymą. Gali būti, kad po mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių šios atliekos papuola į sąvartyną, nes, dėl netinkamos kokybės jų perdirbti nebegalima.
– Koks procentas buitinių atliekų Lietuvoje perdirbama? Kaip planuojama tą skaičių didinti?
Šiuo metu Lietuvoje perdirbama 53 proc. komunalinių atliekų. Visų ES šalių narių kontekste tai geras rodiklis. Esam priartėję prie Europos Komisijos 2025 metams nustatyto 55 proc. perdirbimo rodiklio. Tam, kad perdirbimo rodiklis didėtų, investuojamos ES ir valstybės biudžeto lėšos į rūšiuojamojo surinkimo sistemas, kad kaip galima daugiau komunalinių atliekų būtų išrūšiuota ir antrinės žaliavos būtų tinkamos kokybės, kad jas būtų galima perdirbti.
– Ar yra duomenų, kurių atliekų perdirbimas vyksta sklandžiausiai? Galbūt stiklo ar popieriaus?
– Perdirbimo pajėgumai stiklo atliekų perdirbimui yra pakankami. Siekiant plėsti ir užtikrinti antrinių žaliavų perdirbimo lygį, būtina nuolat modernizuoti technologijas ir įrenginius. Įvertinus, kad dauguma antrinių žaliavų perdirbimo įmonių neturi techninių galimybių perdirbti užterštų ir blogos kokybės atliekų, būtina tobulinti ir plėtoti nepakankamai išvystytą plastiko, popieriaus ir kartono, metalų atliekų perdirbimo infrastruktūrą, užtikrinant jų pajėgumus tinkamai ir kokybiškai perdirbti surinktas antrines žaliavas.
– Kiek buitinių atliekų Lietuvoje sudeginama? Ar atliekų virtimas energija yra laikomas perdirbimu?
– Lietuvoje apie 26 proc. (apie 350 tūkst. t/m) susidariusių komunalinių atliekų panaudojama energijai gauti. Atliekų virtimas energija yra ne perdirbimas, o naudojimas. Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta sąvoka Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.
– Kaip planuojate skatinti gyventojus rūšiuoti? Kaip įveikti nusistatymą, kad ir rūšiuotos atliekos keliauja į sąvartynus?
– Naudojant ES ir valstybės biudžeto lėšas plėtojama rūšiuojamojo surinkimo sistema, kad gyventojai galėtų patogiai išrūšiuoti atliekas, nustatomi reikalavimai aikštelių išdėstymui, aptarnaujamam gyventojų skaičiui, kad jos nebūtų pernelyg nutolusios nuo gyvenamųjų pastatų; gamintojų ir importuotojų organizacijos yra įpareigotos informuoti ir šviesti visuomenę apie atliekų rūšiavimą.
Gyventojų švietimu taip pat rūpinasi savivaldybės, Aplinkos ministerija organizuoja švietėjiškas kampanijas atliekų rūšiavimo ir tvarkymo tema. Gyventojams už išrūšiuotų atliekų surinkimą ir sutvarkymą neskaičiuojama rinkliava.
