Vyriausybei trečiadienį pritarus siūlymui nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, Simonas Gentvilas teigia, kad kiekviena šalis narė yra įsipareigojusi per šį dešimtmetį sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas.
Aplinkos ministerijos teigimu, Lietuva yra įsipareigojusi emisijas sumažinti bent 30 proc. To nepadarius, neįgyvendinti klimato švelninimo ir taršos mažinimo tikslai per ateinančius aštuonerius metus pareikalautų iš biudžeto 450 mln. eurų.
„Dabar darome prielaidą, kad dabartinė politika Lietuvoje yra nepakankamai ir jeigu mes kaip Vyriausybė nedarome proaktyvių veiksmų keisti politiką, tai mes jau dabar matome, kad prie dabartinės apyvartinių taršos leidimų kainos 50 eurų už toną CO2 mokėtume 2030 metais maždaug 444 mln. eurų baudą Europos Komisijai“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo S.Gentvilas.
Anot jo, sankcijos skaičiuojamos emisijų sumažinimo nepasiektą rodiklį padauginus iš apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos. Ministras atkreipė dėmesį, kad jau dabar ATL kaina peržengė 70 eurų ribą, tad potenciali bauda gali siekti net 700 mln. eurų.
S.Gentvilo teigimu, žalioji ekonomikos transformacija svarbi ir dėl darbo vietų kūrimo, sveikatos aspektų, nes mažinama oro tarša, tačiau kartu tai yra prevencija nuo galimų sankcijų, ir kartu – nacionalinio saugumo klausimas.
„Tai taip pat yra bendras moralinis įsipareigojimas dėl klimato kaitos. Ir nacionalinis saugumas, nes kiekvienais metais išsiunčiame apie 2,5 mlrd. eurų užsieniui, mokėdami už iškastinį kurą, kuris yra importuojamas į Lietuvą, arba elektrą, kuri atiteka laidais pas mus“, – sako S.Gentvilas.
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui. Tam bus reikalingas ir Seimo sprendimas.
Akcizų įstatymo pataisos taip pat numato nuo 2024 metų suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Kartu su automobilių taršos mokesčiu tai paskatins gyventojus vengti taršiausių dyzelinių automobilių.
Dėl pakeitimų valstybės biudžetas 2023 metais papildomai galėtų gauti apie 66,6 mln. eurų, 2024 metais – apie 79,9 mln. eurų pajamų.
Dyzelino akcizą nuo 2023 metų siūloma didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų – jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.
Pataisos, be to, numato 2023-2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti akmens anglies, kokso ir lignito akcizus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.
Šildymui skirtam dyzelinui (buitiniam krosnių kurui) dabar taikomas lengvatinis akcizas – 21,14 euro, tačiau nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 140 eurų, o nuo 2024 metų – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų.
Šildymui skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų įvedamas 10 eurų už toną akcizas, o nuo 2024 metų jis būtų jau 20 eurų.
Aplinkos ministerija pažymi, kad nuo 2025 metų taršiausiam iškastiniam kurui įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet palaipsniui didės. Šios naujovės išimtis išliks gamtinėms dujoms, kaip pereinamajam kurui. Nors gamtinėms dujoms CO2 dedamoji taikoma nebus, vis dėlto nuo 2025 metų kai kuriais atvejais bus siaurinama dabar joms taikoma akcizų lengvata.
Akcizų įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.
