Maži žingsneliai tvarumo link: patarė, kaip priimti gamtai draugiškus ir taupius sprendimus

Kai kuriems žmonėms tvarumas gali būti net gyvenimo būdas – pasirinkimas gyventi taip, kad gyvenime priimti sprendimai būtų kuo mažiau kenksmingi aplinkai – gamtai ir juos supantiems žmonėms. Tvarų gyvenimo būdą pasirinkę nemažai žinomų žmonių. Tačiau tvariomis idėjomis besivadovaujančiųjų toli ieškoti nereikia.

Štai kraštietė Agota Ščiukaitė – gyvas pavyzdys, kad tvariai gyventi galima. Savo pavyzdžiu Agota įrodo, kad nieko nėra neįmanomo, o tvarus gyvenimas – ne gėdingas, o drąsus ir reikalingas žingsnis pozityvių pokyčių visuomenėje kūrimo link.

Tvarumas – galvojimas apie kitus Aiškinantis, kokia žodžio „tvarumas“ reikšmė, A.Ščiukaitei artimiausias paaiškinimas – „gyventi taip, kad „neapvogtume“ ateities kartų“.

„Žodis „tvarumas“ savyje slepia tikrai nemažai. Kalbant iš valstybės pusės, tvarumas būtų atsinaujinantys energijos šaltiniai, žiedinė ekonomika, iš vartotojų – sąmoningas vartojimas, atsakingas pasirinkimas. Ir čia paminėjau tik kelias sąvokas.

Man artimiausiais apibrėžimas yra šis: stengtis gyventi taip, kad ateities kartos turėtų ne ką mažiau gamtos resursų nei mes. Kitaip tariant, gyvenkime taip, kad „neapvogtume“ ateities kartų“, – teigė A.Ščiukaitė.

Agotos teigimu, susidomėjimas tvarumu prasidėjo nuo paprastų žingsnelių, tokių kaip atliekų rūšiavimas, ir tik vėliau virto intensyviu domėjimusi, jos pačios gyvenimo būdu.

„Vieša paslaptis, kad mūsų žemelėje sunku ir ji tai puikiai parodo – dideli karščiai, uraganai, potvyniai… Kuomet pradedi dairytis į degančių džiunglių, namus prarandančių gyvūnų ar namų su uraganų nuplėšytais stogais nuotraukas – tikrai skauda širdį ir norisi kaip nors prisidėti. Tvarus gyvenimo būdas gali tai padaryti.

Pirmuosius žingsnius tvaraus gyvenimo link pradėjau žengti prieš maždaug trejus metus. Žingsnis buvo gana menkas – pradėjau rūšiuoti atliekas, bet jis įkvėpė judėti toliau.

Rimčiau tvarumu susidomėjau prieš kiek daugiau nei pusantrų metų. Tuomet prie rūšiavimo prisidėjo ir tvarios kasdienių produktų alternatyvos, sąmoningesnis vartojimas, domėjimasis produktų sudėtimi“, – apie tai, kaip nusprendė gyventi tvariai, pasakojo A.Ščiukaitė.

Pasirinkimas gyventi tvariai, Agotos manymu, pirmiausia reiškia susimąstyti apie savo poreikius ir sumažinti vartojimą.

„Nors klaidų ar paslydimų tikrai neišvengiu, o tobulėti visada yra kur, bet galvoje jau visi sprendimai praeina pro tvarumo filtrą, todėl tikrai manau, jog tvarumas tapo mano gyvenimo būdu.

Gyventi tvariai, mano nuomone, pirmiausia reiškia susimąstyti apie savo poreikius ir sumažinti vartojimą. Ar tikrai reikia kelių naujų palaidinių, ar tai tik noras pirkti ir sulaukti siuntinio? Ar tikrai reikia kelių skirtingų priemonių veido priežiūrai, jei yra kiek brangesnė, bet puikiai veikianti?

Taip pat galvoti ir apie produktų sudėtį, pakuotę, kurioje prekė atkeliauja. Pavyzdžiui, puikus sprendimas naudoti kietą muilą – pakuotė dažnai popierinė, produktas ilgai naudojamas, tačiau daugumoje jų galima aptikti palmių aliejaus, o jo išgavimas naikina džiungles bei darbo sąlygos plantacijose ne pačios humaniškiausios.

Taip pat reikia nepamiršti galimybės naudoti produktus iš antrų rankų – indai, rūbai, namų dekoracijos, baldai. Tam puikiai tinka mainų grupės, internetinės parduotuvės, kuriose galima parduoti nereikalingus daiktus arba tiesiog pasiūlyti artimiesiems.

Trumpai tariant, tai galvojimas ne tik apie savo poreikius, bet ir apie tai, kokią įtaką jie daro mūsų gamtai, aplinkiniams“, – ką reiškia gyventi tvariai, dalijosi A.Ščiukaitė.

Tikslas – mažinti ekologines problemas Agotos teigimu, tvaraus gyvenimo būdo tikslas – mažinti ekologines problemas.

„Tvaraus gyvenimo būdo tikslas, pirmiausia, mažinti ekologines problemas, bet taip pat gali prisidėti ir prie visuomenės problemų sprendimo, pavyzdžiui, mažinti vartojimą, palengvinti atliekų tvarkymą, paskatinti žmones atsigręžti į savo šalyje gaminamus ar auginamus produktus.

Taip pat skatinti bendruomeniškumą – bendrosios žalios zonos, bendri kompostavimo konteineriai, daržai bei sodai, talkos, mainymasis daiktais“, – tvaraus gyvenimo būdo tikslus vardijo A.Ščiukaitė.

Pasak Agotos, viena didžiausių problemų, kurią sprendžia tvarus gyvenimo būdas – perdėtas vartojimas. Pamažu atsisakoma naujų produktų, stengiamasi vartoti produktus iš „antrų rankų“, mažiau aplinkai kenksmingus, todėl tvarus gyvenimo būdas keičia vartojimo įpročius.

„Perdėtas vartojimas yra tikrai didelė mūsų visų problema. Tai generuoja ir didelius kiekius atliekų, žaliavų išgavimą ar gamybą, o ką jau kalbėti apie tai, kad nenupirkti ar brokuoti produktai tiesiog išmetami ar sudeginami. Esant dideliems žmonių poreikiams, reikalinga ir didelė darbo jėga, kuri, deja, didžiosiose įmonėse dirba gana neetiškomis sąlygomis.

Taip pat tvarus gyvenimo būdas keičia vartojimo įpročius. Pradedant nuo parduotuvių, kuriuose lankausi gyvai ar internetu. Dantų pasta tabletėmis, lietuviški kieti šampūnai, kompostuojami šiukšlių maišai – šių ir kitų produktų įprastų parduotuvių lentynose nerasi. Džiugu, kad Lietuvoje yra nemažai tvarių produktų internetinių ar įprastų parduotuvių bei gamintojų!

Taip pat esu sau išsikėlusi tris klausimus, kurių visuomet savęs paklausiu, kai sukyla noras ką nors pirkti: ar tikrai to reikia, ar galiu gauti iš antrų rankų, ar tai yra tvaresnė – ekologiškesnė alternatyva?“ – patirtimi dalijosi A.Ščiukaitė.

Pasak Agotos, pradėti gyventi tvariai – niekada nevėlu.

„Pradėti gyventi tvariai – niekada nevėlu! Žinoma, kuo anksčiau pradedi formuoti gerus įpročius, tuo lengviau, bet visus įpročius galima pakeisti, o išsiugdyti naujus, teko girdėti, reikia vos 21 dienos. Tam reikia tik motyvacijos, aplinkos palaikymo.

Džiaugiuosi, kad aplinkoje turiu draugų, kurie tvarumu domisi jau kiek ilgiau negu aš, todėl galime padiskutuoti, kokius naujus produktus radome, kuo pakeitėme vieną ar kitą namų apyvokos produktą ar ką pavyko pasigaminti patiems.

Su drauge sausio mėnesį sukūrėme ir socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą „Tvarumo_link“, kurioje dalinamės savo patirtimis, pasirinkimais, nuoširdžiomis nuomonėmis apie tvarius produktus. Taigi, jeigu reikia palaikymo ar įkvėpimo – pasekit, komentuokit, rašykit – kaip galėsim, taip padėsim!“ – tikino A.Ščiukaitė.

Nors Agota gyvena tvariai, tačiau jos manymu, visuomenėje vis dar trūksta supratimo ir švietimo tvarumo temomis.

„Sunku pasakyti, nes jaučiuosi gyvenanti šiokiame tokiame tvarumo burbule. Socialinėse medijose seku žmones, kurie tuo gyvena, aplinkoje dauguma žmonių bent rūšiavimu prisideda prie tvarių idėjų.

Sakyčiau, kad visuomenėje tvarumo idėjos įgyvendinamos nepakankamai, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurių nepasiekia informacija apie pasaulines katastrofas, kurių įpročiai jau seniai susiformavę ir jie sunkiai randa motyvacijos juos keisti.

Manau, kad trūksta švietimo ekologijos ir tvarumo temomis. Nuo mažų dienų diegti meilę reikia ne tik artimam, bet ir mus supančiai gamtai.

Pavasarį ir vasarą nusišypsojo laimė apie tvarumą pakalbėti su keliomis gimnazistų klasėmis bei vaikais stovykloje. Buvau maloniai nustebinta, kad didžioji dalis jų namuose rūšiuoja atliekas, kiti jau ir kasdienius produktus keičia tvariais, o kiek vaikai turi idėjų kaip antrąkart panaudoti jau turimus daiktus, tai puiku!

Šie susitikimai i ties nudžiugino, nes panašu, kad auga ekologiškai atsakinga karta, kuriai rūpi pasaulis“, – teigė A.Ščiukaitė.

10 žingsnių tvarumo link:

Atliekų rūšiavimas: iš pradžių tai atrodo sunkus darbas, bet išsiugdžius įprotį tai be proto patogu, o ir šiukšles rečiau reikia nešti – juk visos turimos atliekos pasidalina į tris ar keturias šiukšliadėžes.

Vandens bei elektros taupymas: išeinant iš kambario išjungti šviesą, nenaudojamus prietaisus ištraukti iš rozetės, valantis dantis ar muiluojantis plaukus išjungti vandenį. Atrodo labai paprastas, bet išties didelis žingsnis taupant energiją!

Namų revizija ir antrinis daiktų panaudojimas: dažnai lentynų gilumuose slepiasi seniai užmiršti daiktai, kuriuos galime naudoti, parduoti ar atiduoti. Taip ir namuose vietos atsilaisvins, ir piniginė padėkos, kad naujo daikto neįsigijome, bet galbūt ir kitą pradžiuginsite. O taip pat ir daiktai, kuriuos planavome išmesti, gali būti panaudoti darkart.

Daugkartinio naudojimo produktai: termo puodelis, maisto indeliai, bičių vaško drobelės, metaliniai šiaudeliai ir dar begalė daugkartinio naudojimo priemonių, kurios tikrai sumažins generuojamų atliekų kiekį.

Sąmoningas vartojimas: stengtis vengti impulsyvių pirkimų ir gerai apgalvoti ar tikrai reikia vieno ar kito daikto.

Pasidomėti produktų bei pakuočių sudėtimis: skirtingi plastiko tipai, aliejai, kenksmingos cheminės medžiagos. Vienos pakuotės perdirbamos lengvai, kitos išvis neperdirbamos – jų reikėtų vengti. Atrodo sudėtinga informacija, bet vienąkart paskaičius ši informacija ilgam liks galvoje ir stengtis nereikės.

Dėvėtų rūbų, naudotų daiktų parduotuvės: šiose parduotuvėse galima rasti išties nuostabių perliukų ir už labai draugišką kainą. Išskalbi ar nuvalai ir turi puikų daiktą, rūbą.

Tvarūs kasdieniai pasirinkimai parduotuvėje: vengti plastikinių maišelių ir daržoves ar vaisius dėti į savo atsineštus drobinius arba iš viso maišelių nenaudoti, rinktis daržoves ar vaisius, kurie nėra papildomai supakuoti. Esant pasirinkimui – rinktis stiklinę tarą.

Tvarios kasdienių produktų alternatyvos: pasidomėti, kuo galima pakeisti vieną ar kitą namų apyvokos produktą. Dantų pasta gali būti tabletėmis ir į namus atkeliauti vienam popieriniame maišelyje ar būti įprastos struktūros, bet stikliniame indelyje. Vietoj dušo želė galima naudoti kietą muilą, natūralią kempinę (lufa). Ir čia tik keli pavyzdžiai, šiam pokyčiui ribų nėra!

Bent vieną dieną per savaitę nevalgyti mėsos ar pieno produktų – gyvulių fermos yra vienas taršiausių verslų. Bent vieną dieną per savaitę atsisakę mėsos padarysime gerą darbą mūsų žemelei! O pieno produktus, tiesa – ne visus, galima keisti į augalinės kilmės produktus.