Nuo pastarojo gairių patvirtinimo 2005 m., gerokai padaugėjo šių tyrimų rezultatais grįstų įrodymų, kad sveikatą neigiamai veikia daug mažesnės, nei buvo manoma, aplinkos ore esančių teršalų koncentracijos.
Pasaulyje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta 8–9 mln. žmonių, prarandama daugybė sveiko gyvenimo metų. Suaugusieji dėl oro taršos dažniausiai suserga išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga.
Vaikams jos poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt. Atsiranda įrodymų, kad užterštas oras didina ir diabeto, neurodegeneracinių ligų riziką.
Lyginant 2020 m. Lietuvos oro kokybės rodiklius su 2021 m. PSO gairėse pateiktomis normomis, kietųjų dalelių koncentracija neatitinka sveikatai mažiausiai pavojingų kiekių visuose miestuose, kuriuose nuolat vykdomi oro kokybės tyrimai. Ozono koncentracijos lygis tik 10 proc. tyrimų vietų buvo mažesnis, nei rekomenduoja PSO.
Iš esmės dėl kelių transporto priemonių taršos viršijama azoto dioksido vidutinė paros koncentracija, o vidutinė metinė koncentracija naujausias gaires atitinka tik trečdalyje miestų oro kokybės stočių. Oro kokybė matuojama 14 stočių 9 šalies miestuose.
PSO teršalų koncentracijos aplinkos ore rekomendacijos neprivalomos, tačiau ES ir valstybės narės į jas turėtų atsižvelgti planuodamos ir įgyvendindamos priemones oro taršai valdyti ir oro kokybei bei gyventojų sveikatai gerinti.
Siekdama Europos žaliojo kurso ambicijų, Nulinės taršos veiksmų plane numatyto tikslo iki 2030 m. ne mažiau kaip 55 proc. sumažinti dėl oro taršos įvykstančių priešlaikinių mirčių, Europos Komisija (EK) šiuo metu peržiūri ir planuoja atnaujinti galiojančias oro kokybės direktyvas, įvertinusi naujas PSO rekomendacijas. Pasiūlymus numatoma pateikti valstybėms narėms svarstyti 2022 m. II ketvirtį.
EK šiuo klausimu yra paskelbusi viešąją konsultaciją ir užpildyto klausimyno laukia iki gruodžio vidurio. Aplinkos ministerija kviečia suinteresuotas visuomenės grupes būti aktyvesnes, nes viešojoje konsultacijoje iš Lietuvos kol kas pasisakė tik vienas dalyvis.
Nuo 1987 m. PSO rengiamų ir periodiškai atnaujinamų oro kokybės gairių tikslas – padėti valstybėms priimti įrodymais apie poveikį sveikatai grįstus sprendimus oro kokybei gerinti ir neigiamam oro taršos poveikiui mažinti.
Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame pažangos plane numatyta, kad ne mažiau nei 40 proc. šalies miestų iki 2030 m. metinė stambesnių kietųjų dalelių KD10 koncentracija neturi viršyti PSO rekomenduojamo lygio. Priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5 poveikiui, iki 2030 m. turi sumažėti ne mažiau kaip 55 proc.
