Kyla klausimų
Vilniaus rajone, Papiškių kaime, gyvenantys Rita ir Rolandas Bubneliai sutiko dalyvauti eksperimente ir nuvežti į laboratoriją savo vandens, tiekiamo iš artezinio kolektyvinio gręžinio, ir nuotekų, valomų individualia daugiapakope valymo įranga, mėginių.
„Įsirengę namą vežėme tirti vandenį, tačiau išvalytų nuotekų niekada netikrinome. Pasitikime savo valymo įrenginiu, bet niekada negali žinoti, kaip čia viskas yra. Na, o gręžinio vanduo kinta, todėl tai, kas buvo anksčiau, dabar jau gali būti visai kitaip“, – pokalbį pradeda eksperimento dalyvis Rolandas.
Gali jaustis ramūs
Rezultatų tyrimus įvertino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkė dr. Alisa Gricajeva ir Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas.
Vilniaus universiteto mokslininkė įvertino geriamojo vandens tyrimo rezultatus ir nenustatė jokių pakitimų, kurie signalizuotų galimą pavojų.
„Mano vertinimu, Ritos ir Rolando Bubnelių vartojamas vanduo yra mikrobiologiškai saugus. Jokių neigiamų pakitimų nėra. Nitritų, nitratų, geležies, amonio, chloridų, sulfatų kiekis vandens ėminyje yra normalus“, – teigia dr. A. Gricajeva.
Nustatyti reikalavimai
Apie vandens saugą ir švarą žmonės linkę dažniau susimąstyti, nes tai tiesiogiai susiję su kasdieniu vartojimu. Apie nuotekas galvojama rečiau, nes tai atrodo tolima ir mažiau aktualu. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad į aplinką išleidžiamoms nuotekoms taikomi normatyvai nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamente, kurį Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu patvirtino dar 2006 m. gegužės 17 d. Pagrindiniai normatyvai (momentinės didžiausios leistinos koncentracijos), taikomi buitiniams nuotekų valymo įrenginiams yra šie: biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) – 40 mg/l, bendras azotas – 25 mg/l, bendras fosforas – 5 mg/l, skendinčios medžiagos – 50 mg/l.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo D. Žilėno, žmonės dažnai teršia aplinką to net nežinodami.
„Tvarkant nuotekas septikuose (t. y. specialiose talpose) ar biologinio nuotekų valymo įrenginiuose būtina užtikrinti, kad į jas nepatektų medžiagų, galinčių pakenkti minėtosioms talpoms, įrengtiems biologinio nuotekų valymo įrenginiams, sutrikdyti arba nutraukti jų veikimą“, – tikina specialistas.
Jis pabrėžia, kad svarbu atlikti nuotekų, jei jos išleidžiamos į aplinką, tyrimus. Tik taip galima užtikrinti, kad nekeliama grėsmės gamtai.
Nekenkia aplinkai ir sau
„Peržvelgęs Ritos ir Rolando Bubnelių tyrimų rezultatus, nematau jokių grėsmių. Nuotekos išvalytos tinkamai ir saugiai pašalinamos į aplinką. Tad smagu, kad žmonės teisingai tvarko nuotekas ir nekenkia gamtai ir sau“, – prieina išvadą D. Žilėnas.
Sužinojusi eksperimento rezultatus Bubnelių šeima apsidžiaugė. Nuo šiol jiems bus kur kas ramiau gerti vandenį, be to, žinos, kad aplinkai nedaro neigiamo poveikio. „
Tikėjausi, kad ir taip viskas yra gerai, kadangi tikrai investavau nemažai laiko ir pinigų į šią infrastruktūrą, domėjausi įrenginiais, juos tinkamai prižiūriu, kilus papildomų klausimų – tariuosi su specialistais. Tad džiugina ir rezultatas“, – pokalbį baigia R. Bubnelis.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
