Bandoma įteisinti atliekos statusą
Šiuo metu yra užregistruotas įsakymo pataisos projektas, kuriame sudaromos sąlygos PFAD laikyti palmių aliejaus gavybos atlieka, nors tai yra gyvulių pašarui naudojamas produktas. Žaliosios politikos instituto ekspertų įsitikinimu, tokio apibrėžimo įtvirtinimas uždegtų žalią šviesą tolesniam PFAD naudojimui ir sukeltų rimtų aplinkosauginių pasekmių.
„Kadangi neigiamas palmių aliejaus gavybos poveikis pasaulyje jau plačiai pripažįstamas, suinteresuotos pusės bando palmių aliejų rinkoje pakeisti šalutiniu palmių aliejaus produktu PFAD. Vadinant jį atlieka siekiama parodyti, kad PFAD yra aplinkai draugiškesnė alternatyva nei palmių aliejus, nors tai yra praktiškai tas pats produktas tik kitu pavadinimu“, – teigia Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Prieštarautų direktyvų tikslams
Šis pataisų projektas sulaukė ir Aplinkos ministerijos kritikos. Kaip teigiama projekto išvadoje, skirtoje įvertinti planuojamus teisės akto pokyčius, šalutiniai produktai nėra atliekos, nes jie turi aiškų, teisėtą ir galimai tiesioginį tolimesnį panaudojimą, todėl jie neturėtų būti naudojami energijai gauti. Be to, tokia praktika prieštarautų tiek atliekų, tiek ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo direktyvų tikslams.
Aplinkos ministerija apeliuoja į ES siekį apriboti maistinių ir pašarinių augalų pagrindu gaunamus biodegalus ir valstybėms narėms adresuotą reikalavimą laipsniškai mažinti biodegalų, kurių gavybos teritorija užima didelius ir daug anglies sankaupų turinčius žemės plotus, naudojimą.
Ekspertai vadina „žaliuoju smegenų plovimu“
„Tokia Aplinkos ministerijos išvada yra labai lauktas ir reikšmingas žingsnis tikro tvarumo link. Dabartinė politika, kai biodegalais laikome produktą, kurio gavybai naikinami pasaulio plaučiai, yra tikras „žaliojo smegenų plovimo“ pavyzdys, kurio jokia atsakinga valstybė neturėtų toleruoti.
Nors Aplinkos ministerija išreiškė aiškią poziciją, klausimas vis dar lieka neišspręstas, nes nėra aišku, kaip į pastabas reaguos Energetikos ministerija. Reikia tikėtis, kad į Aplinkos ministerijos ir aplinkosaugos ekspertų nuomonę nebus numota ranka ir įsakymas bus koreguojamas pagal pateiktus siūlymus“, – teigia R.Lapinskas.
Lietuva atsisakyti neskuba
Kaip parodė neseniai atlikta Žaliosios politikos instituto valstybių politikos apžvalga, beveik pusė Europos Sąjungos valstybių, siekdamos mažinti neigiamą poveikį miškams, jau atsisakė arba palaipsniui atsisako palmių aliejaus ar PFAD naudojimo biodegaluose. Tuo metu Lietuva šiuo keliu eiti neskuba.
Tiesa, šiemet Lietuva priėmė sprendimą nuo 2024 m. palmių aliejaus, kuris yra pripažįstamas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudos keitimo riziką, nelaikyti biodegalais. Vis dėlto šis ribojimas nebūtų galiojęs šalutiniam palmių aliejaus produktui PFAD ir tvarumo standartu sertifikuotam palmių aliejui, o tai prieštarauja tikriesiems ES direktyvos tikslams.
