Europos Sąjungos institucijos reikalauja, kad iki 2023 metų Lietuvoje neliktų lauko tualetų. Prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos ar įsirengti savas privalo tokie miestai ar gyvenvietės, kur gyvena bent 2 tūkstančiai gyventojų.
Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariai pavasarį nusprendė, kad už prisijungimą prie nuotekų sistemos ar savos nuotekų sistemos įsirengimą gyventojams kompensuos dalį išlaidų.
Jonavos rajone esančių sodininkų bendrijų žmonės apie šią galimybę nėra net girdėję.
Per sodus teka upelis
Vieni didžiausių sodų masyvų yra Bartonių kaime. Čia įkurtos keturios sodininkų bendrijos. Viena jų – „Inkaras-2“.
Ši bendrija išskirtinė tuo, kad per ją driekiasi upelis. Jis nuteka į greta esantį Zatyšių karjerą, o iš jo vanduo patenka į Nerį.
Dauguma medinių išviečių yra sklypų pakraščiuose. Bet štai metalinis jau surūdijęs lauko tualetas stovi bendrose sodininkų bendrijos valdose ant upelio kranto.
Soduose įsikuria ir kauniečiai
Šioje sodininkų bendrijoje gyvenantis Juozas Jankauskas pasakojo, kad valdos vasarnamiams sovietmečiu buvo skirtos Kaune veikusios gamyklos „Inkaras“ darbuotojams. Dabar senbuvių beveik nebelikę.
„Pastaruoju metu čia kuriasi jaunos šeimos iš Kauno. Sako, kad namai ar butai mieste brangūs, o čia įsigyti sodo namelį pigiau, iki Kauno atstumas nedidelis, 25 kilometrai, keliai geri. Daugelis vasarnamius perstato į gyvenamuosius namus. Tokių gyventojų ypač padaugėjo, kai prasidėjo koronaviruso pandemija“, – aiškino vyras.
Pasak sodo gyventojo, lauko tualetai, kurie pastatyti ant upelio kranto, priklauso tiems, kurie čia gyvena ne nuolatos.
„Sunku pasakyti, ar jie tikrai įrengti taip, kad teršalai netekėtų į vandenį. Bet neatmesčiau galimybės, kad iš kai kurių fekalijos bėga į žemę ir vandenį“, – svarstė vyras.
Informacijos – per mažai
Sodininkų bendrijos „Inkaras-2“ pirmininkas Dovydas Pasvenkas pranešė, kad bendrijoje yra 274 sklypai. Nuolat soduose gyvena apie 60 gyventojų.
„Tie, kurie statosi naujus namus ar vasarnamius perstato į gyvenamuosius namus, turi įsivesti savo nuotekų sistemas, nes negaus statybos leidimo“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.
Tačiau nemažai žmonių naudojasi ir lauko išvietėmis.
„Sodininkai tvirtina, kad savo tualetus valo, iš jų fekalijas išsiurbia. Bet to kontroliuoti niekas neprivalo. Kartais gaunu skundų, jog iš kaimynų sklypo sklinda nemalonūs kvapai, bet tuo viskas ir baigiasi.
Apie tai, kad savivaldybė siūlo kompensuoti dalį sumos, jei gyventojai įsirengtų savo nuotekų sistemas, girdėti neteko. Bent dalis gyventojų tokia parama norėtų pasinaudoti“, – tikino D.Pasvenskas.
Naujieną praneš kaimynams
Kita Bartonių kaime esanti sodininkų bendrija „Giraitė“ įsikūrusi prie didelio tvenkinio ir netoli Neries upės. Bendrijos pirmininkas Arūnas Šikšnius sakė, kad bendrijoje yra 150 sklypų.
„Dešimtyje namų žmonės gyvena nuolat. Kiti – tik vasarą. Nuosavuose namuose nuotekų sistemos, kiek man žinoma, įrengtos. Bet didesnė dalis vasarotojų turi lauko tualetus“, – pasakojo A.Šikšnius.
Į savo nuotekų valymo sistemas investuoja ne visi.
„Apie galimybę gauti kompensaciją už nuotekų sistemos įsirengimą girdžiu pirmą kartą. Galvojant apie ateitį gal tai ir neblogas pasiūlymas“, – kalbėjo A.Šikšnius.
Kompensacijos – dviejų rūšių
Vienas iš kompensacijų už nuotekų sistemos įsirengimą iniciatorių Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Erlandas Andrejevas sakė, kad tokiu būdu norima palengvinti gyventojų prisijungimo prie centralizuotų tinklų galimybes.
Šis sumanymas tik iš dalies susijęs su ES reikalavimais, kad Lietuvoje neliktų didžiosios dalies lauko tualetų.
„Nustatytos dviejų lygių kompensacijos. 50 proc. kompensacija, neviršijant 1500 eurų sumos, gali pasinaudoti visi, neturintys tinkamo nuotekų tvarkymo. 70 proc. kompensacija, neviršijant 2100 eurų sumos, gali pasinaudoti daugiavaikės šeimos, asmenys, kurių šeimose yra neįgaliųjų, ir mažas pajamas turinčios šeimos“, – sakė E.Andrejevas.
Duomenis turi tik apie Jonavos miestą
Romo Keliausko, Bendrovės „Jonavos vandenys“ direktoriaus komentaras:
„Centralizuotos nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos apie 98,3 proc. Jonavos miesto gyventojų. Jonavoje yra 14 tūkstančių 240 namų ūkių, „Jonavos vandenys“ aptarnauja 13 tūkstančių 997 namų ūkius. Prie nuotekų sistemos neprisijungę 243 namų ūkiai.
Jonavos rajono mastu neprisijungusiųjų prie nuotekų centralizuotos sistemos namų ūkių skaičiaus neturime.
Iki šių metų rugsėjo galimybe gauti kompensacijas už nuotekų įsirengimą ar prisijungimą prie jau esamų tinklų yra pasinaudoję 6 namų ūkiai. Prašymus iš viso yra pateikę 14 namų ūkių. Keturių namų ūkių reikiami dokumentai pristatyti į savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyrių kompensacijoms apskaičiuoti.
Šia kompensacija gali pasinaudoti ir sodininkų bendrijose nuolat gyvenantys asmenys, pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
Daugiausia problemų dėl buitinių nuotekų tvarkymo turi kaimiškosios seniūnijos. Ne paslaptis, kad daugiau kaip prieš 15 metų kaimiškųjų teritorijų vandentvarkos ūkį valdė ir prižiūrėjo pačios seniūnijos. Dėl lėšų stygiaus šiam ūkiui buvo skiriamos labai mažos investicijos. Dažnu atveju jų visiškai nebuvo skiriama. Tokį ūkį teko perimti „Jonavos vandenims“.
Dešimtmečiais buvusio apleisto ir netvarkomo ūkio sutvarkyti per trumpą laikotarpį nėra įmanoma. Dalį problemų išsprendė ES investicijos. Bet dalis gyventojų negavo ES paramos. Viena pagrindinių priežasčių – kad kaimiškosiose vietovėse gyventojų tankumas yra mažas ir prijungimas prie centralizuoto tinklo reikalauja didelių, ekonomiškai nepagrįstų investicijų.“
