Prašymus, sako Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GAAI) viršininkas Jonas Jarmalavičius, pateikė 13 žmonių.
„Šiemet tikrai buvo pagyvėjimas, nes iš viso prašymų buvo pateikta 13, o tai – tikrai nemažai. 8 žmonės atvyko, 4 išlaikė. Norinčių tapti inspektoriais tikrai padaugėjo“, – tikina J.Jarmalavičius.
Vis dėlto testo barjerą perlipti pavyksta ne visiems norintiesiems – norint jį išlaikyti reikia atsakyti į 80 proc. klausimų (į 40 iš 50 klausimų). Vilniuje tai padaryti pavyko 1, Kaune – 18, Marijampolėje 2 kandidatams, Utenoje - 1 kandidatui.
J.Jarmalavičius pataria kandidatams pasižiūrėti ne tik žvejybos ar medžioklės taisykles, tačiau ir administracinių nusižengimų kodeksą.
Pagrindinis motyvas – noras saugoti gamtą
Aplinkosaugininkas tikina, kad neetatinių inspektorių pagalba ypač reikalinga vykdant gyvosios gamtos apsaugos reidus, tačiau itin dažnai jie prisideda ir prie šviečiamosios veiklos, o vykti tenka ir į pasalas.
„Žmonės tikrai aukojasi, juk važiuojant į pasalas laiko niekas neskaičiuoja. Jei jau nuvažiuoji – reikia išlaukti“, – sako gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.
Nors darbas ir reikalaujantis atsidavimo bei laiko, J.Jarmalavičius sako, kad pagrindinis motyvas, skatinantis tapti inspektoriais, yra noras prisidėti prie intensyvesnės gamtos ir jos išteklių apsaugos.
„Tai žmonės, prijaučiantys gamtai. Kai kurie iš yra jų medžiotojai, žvejai. Pagrindinis motyvas visada būna siekis apsaugoti gamtą“, – sako GAAI viršininkas.
Vilniaus gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas taip pat pastebi, kad nusiteikti reikia ir iššūkiams: „Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai apskritai daugiausia laiko praleidžia lauke. Nepriklausomai nuo oro, budi pasalose, kartais ir po kelias paras. Dažnai į pranešimus reikia reaguoti labai greitai, ir nesvarbu – naktis ar savaitgalis. Be to, pasitaiko ir agresyvių pažeidėjų.“
Neetatiniai inspektoriai ypač svarbūs ir todėl, kad suteikia daug vertingos informacijos. Kadangi jie pažįsta savo rajoną, žino, kuriose vietose kurie asmenys dažniausiai stato tinklus, lengviau išsiaiškina kilpininkus ir kitus gamtai nedraugiškus asmenis.
Prisidėti gali visi
Vis dėlto S.Mikėnas ragina visus būti pilietiškiems ir pastebėjus pažeidimus apie juos pranešti.
„Niekas netrukdo pilietiškiems gyventojams ir neturint neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo būti pilietiškiems ir, pamačius pažeidimus, filmuoti pažeidėjus, fotografuoti ir teikti informaciją mūsų pareigūnams ar aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo tarnybai, kuri pranešimus priima visą parą ir perduoda pareigūnams“, – ragina gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.
Jei norite tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi ir kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, atitinkamai AAD valdybai turite pateikti nustatytos formos prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, dvi 3 x 4 cm formato nuotraukas bei, jei neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi nori tapti statutinis pareigūnas, statutinio pareigūno pažymėjimo kopiją.
NAAI gali tapti bet kuris Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų ir turintis nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje. AAD valdyba, gavusi ne mažiau kaip 5 prašymus organizuoja priėmimo į NAAI komisijos posėdį.
O metų pabaigoje už aktyvų ir gerą darbą teikiant pagalbą institucijoms ir pareigūnams, inspektoriai, vadovaujantis Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimo tvarkos aprašo nuostatomis, gali būti skatinami pinigine išmoka, padėka ar dovana.
Jei norite prisijungti prie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, visą informaciją galite rasti www.neetatinisaplinkosaugininkas.lt
