Tarp jų yra 12 statutinių tarnautojų – policijos pareigūnų, ugniagesių, pasieniečių. Jiems buvo surengti vienos dienos kursai ir įteikti neetatinio inspektoriaus pažymėjimai.
Likusieji savarankiškai studijavo teisės aktus, susijusius su gamtos apsauga bei administracine teise, o praėjusią savaitę laikė egzaminą. Jis laikomas išlaikytu, jeigu pavyksta teisingai atsakyti į 40 klausimų iš 50.
Norą dalyvauti egzamine iš anksto išreiškė 28 kauniečiai, tačiau atvyko 23. Egzaminą išlaikė 18 gamtos mylėtojų. Norą talkinti aplinkosaugininkams išreiškė ir kelios merginos.
Vienas egzamino dalyvių Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio miško apsaugos specialistas Mindaugas Kriščiūnas tikino visiškai nesijaudinantis prieš žinių patikrinimą.
„Su daugeliu gamtos apsaugos klausimų susiduriu kasdieniame darbe, esu aistringas žvejys, todėl šios srities klausimai taip pat negąsdina. Neturėtų būti netikėtumų“, – šypsojosi M.Kriščiūnas.
Jam jau yra tekę ne kartą dalyvauti bendruose reiduose su aplinkosaugininkais, tačiau jie buvo labiau susiję su miško apsauga.
„Noriu sutvarkyti visus formalumus, kad turėčiau dokumentus ir galėčiau oficialiai dalyvauti tiesioginėje aplinkosaugininkų veikloje“, – aiškino M.Kriščiūnas.
Urėdijoje dirbantis specialistas džiaugėsi, kad rimtų pažeidimų, susijusių su miško vagystėmis smarkiai sumažėjo, tačiau iškilo naujų rūpesčių. Vienas tokių – keturratininkai, kurie važinėdami netinkamose vietose gadina miško paklotę.
Sumažėjo miškuose ir išmetamų padangų, statybinio laužo ir kitų stambių atliekų, nes gyventojai jau žino apie galimybes nereikalingus daiktus palikti stambiagabaričių atliekų aikštelėje.
„Jeigu žmogus pasikeičia asmeninio automobilio padangas, dažniausiai jas tinkamai sutvarko, tačiau vis dar randame didelių padangų sąvartynų“, – pasakojo M.Kriščiūnas.
Galima spėti, kad jos vežamos iš garažų bei automobilių remonto dirbtuvių, kurių šeimininkai siūlo padangų tvarkymo paslaugą, tačiau jos tinkamai neatlieka iki galo.
Raseinių gyventojas Aivaras Oržekauskas prieš dešimtmetį pamėgo medžioklę, o vėliau tapo medžiotojų klubo pirmininku.
„Labai mėgstu leisti laiką gamtoje ir nuolat pastebiu netinkamos žmonių veiklos“, – kalbėjo raseiniškis.
A.Oržekauskas nori talkinti aplinkos apsaugos darbuotojams, kurie neturi pakankamai pajėgų kontroliuoti netinkamai besielgiančius žmones.
„Galbūt mano pavyzdžiu paseks ir kiti medžiotojų klubo nariai, nes tai labai svarbi ir prasminga veikla“, – tikino A.Oržekauskas.
„Norime priimti į savo gretas motyvuotus asmenis, kurie prisidėtų saugant Lietuvos gyvąją gamtą“, – kalbėjo Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.
Jo nuomone, neetatiniai inspektoriai atlieka labai svarbią švietėjišką veiklą.
„Neetatiniu inspektoriumi tapę žmonės įgytą žinių bagažą parsineša į namus, kolektyvus, bendraminčių grupes. Jie pasidalina naujienomis apie teisės aktų pasikeitimus, gali patarti, ką galima ir ko negalima daryti būnant gamtoje ir kaip reikėtų tinkamai elgtis“, – pasakojo D.Jurevičius.
Pasak inspekcijos vadovo, pagalbininkų parama itin svarbi stebint karštuosius taškus, dalyvaujant reiduose, kai tikrinami ūkio subjektai, medžioklės klubai, pavieniai medžiotojai bei žvejai.
Neteisėta veikla užsiimantys žmonės linkę slėpti įkalčius ir bando slėptis, todėl didesnės pajėgos visada praverčia. Neetatiniai inspektoriai nepildo dokumentų, tačiau jų indėlis labai reikalingas atliekant fizinį darbą.
Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos žinioje lig šiol buvo 15 neetatinių inspektorių, aktyviai dirba daugiau kaip pusė iš jų. Vienas kaunietis šiai veiklai skyrė jau 25 metus.
„Kiti inspektoriai talkina trumpiau – tiesiog pasikeičia šeiminės aplinkybės, pagrindinio darbo pobūdis, žmonės imasi naujos veiklos“, – pasakojo D.Jurevičius.
Norintieji prisijungti prie neetatiniu aplinkos apsaugos inspektorių, visą informaciją gali surasti www.neetatinisaplinkosaugininkas.lt
