Aplinkos ministerija ragina gyventojus rinktis kompostavimą, jei tik turi tokią galimybę. Tai vienas efektyviausių atliekų tvarkymo būdų, užtikrinantis žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą. Jis leidžia ne tik saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, bet ir sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą, pagerinti dirvožemio struktūrą.
Į kompostavimo dėžes galima ir reikia dėti visas individualioje namų valdoje susidarančias negyvūninės kilmės maistines atliekas ir didžiąją dalį žaliųjų atliekų. Tarp jų ir vaisių, daržovių likučius, piktžoles, žolę, nužydėjusias gėles, smulkias šakas, nukritusius lapus. Nerekomenduojama kompostuoti ąžuolo ir graikinio riešutmedžio lapų, nes jie labai lėtai yra.
Primename, kad kompostuoti galima ir kitas biologiškai skaidžias namuose susidarančias atliekas – kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, popierių, kartoną, medieną, pjuvenas, natūralius audinius. Tačiau kompostas bus kokybiškas, tik jei šios atliekos bus be priemaišų: plastmasės gabaliukų, stiklo šukių ir kt.
Jose taip pat neturi būti pavojingųjų medžiagų, pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių, dervų, tepalų. Į kompostavimo dėžes negalima dėti mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, skerdienos atliekų, pieno produktų, šunų bei kačių ekskrementų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų.
Pagamintą kompostą buityje, namų ūkio virtuvėse, galima naudoti tik savo reikmėms, pavyzdžiui, mėgėjų daržininkystėje, gėlininkystėje ar kambariniams augalams auginti.
Jei nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima atiduoti kaimynams, turintiems kompostavimo dėžes, arba pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių, kurių Lietuvoje yra 53, sąrašą galima rasti čia.
Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis taisykles nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostuojant gali išplisti augalų kenkėjai) ar kitaip panaudoti.
Deginti jas galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.
Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose. Taip pat deginti jas miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui. Be to, jų negalima deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų.
Kartu su augalais ar jų dalimis draudžiama deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
Atkreipiame dėmesį, kad nukritusių medžių lapų, sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
