Šių metų pradžioje aplinkos oro tarša Kaune buvo pradėta matuoti naujais jutikliais. Planuojama, kad kol kas įranga veiks dvejus metus ir iš mokesčių mokėtojų pinigų už tai bus atseikėta apie 100 tūkstančių eurų.
Kauno savivaldybės atstovai gyrėsi, jog tai – analogų Lietuvoje neturinti oro kokybės stebėjimo sistema.
Tad kokius duomenis jau pavyko surinkti ir kas jais remiantis padaryta gerinant oro mieste kokybę?
Paaiškėjo, kad per 8 mėnesius vos viena įmonė tris kartus buvo informuota, jog dėl mieste atliekamų remonto darbų oro tarša padidėjusi. O štai iš kur kyla smarvė, kuri mieste sklandė ne vieną dieną vasaros pabaigoje, tokia sistema nė nepajėgi nustatyti.
Kauniečiams kyla pagrįstas klausimas – ar buvo verta investuoti į tokį taršos stebėjimo būdą?
Aplinkosaugos technologijų specialistai įsitikinę, kad mieste nepanaudotos jau ir iki šiol buvusios priemonės oro taršai stebėti ir ją mažinti.
Planai skambėjo įtikinamai
Sausio pabaigoje mieste buvo įrengta 20 jutiklių, kuriais matuojama ir stebima oro kokybė, nes mieste nestinga automobilių, pramonės ir gyventojų naudojamo kuro bei kitų oro taršos šaltinių.
Belgijos laboratorijų patvirtintais ir specialiai sukonfigūruotais jutikliais mieste fiksuojama lakiųjų organinių junginių bei kitų teršalų – anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido ir kietųjų dalelių koncentracija. Taip pat stebima oro temperatūra ir santykinė drėgmė.
„Tokie matuokliai Lietuvoje – kol kas naujovė. Dabar galėsime realiu laiku stebėti, kas ir kur teršia kiekvienoje seniūnijoje.
Kai žinosime objektyvią faktinę informaciją, nedelsdami spręsime problemas“, – metų pradžioje teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Veikusi įranga jau paseno
Naująją sistemą ir jos pateikiamus duomenis kasdien stebi Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė.
Ji pasakojo, kad Kaune oro tarša iki tol buvo matuojama tik valstybinėje automatinėje stotyje, esančioje Petrašiūnuose.
Miesto atstovai prieš 20 metų su ES fondų parama Kaune buvo įrengę dar dvi oro kokybės stebėjimo stotis – Šilainių ir Dainavos gyvenamuosiuose rajonuose, tačiau ir jos negelbėjo.
„Šių miesto žinioje buvusių stočių įranga ir technologijos paseno. Jas atnaujinti ir įdiegti modernias technologijas kainuotų 2 milijonus eurų.
Vienos oro kokybės matavimo stoties Petrašiūnuose per mažai, negalime matyti viso miesto situacijos. Todėl nuspręsta rinktis kitą modernų oro kokybės stebėjimą jutikliais“, – kalbėjo J.Pakrosnienė.
Savivaldybė su šią technologiją įdiegusia ir ją prižiūrinčia įmone „Dicto Citius“ pasirašė dvejų metų sutartį. Tai mokesčių mokėtojams kainuos apie 100 tūkstančių eurų.
Stebi judriausias gatves
J.Pakrosnienė aiškino, kad mieste esančios įmonės, kurios potencialiai gali teršti miesto orą, privalo laikytis visoje ES nustatytų direktyvų, todėl jutikliai prie tokių įmonių nebuvo įrengti.
„Mums daugiausia nerimo kelia kietųjų dalelių koncentracija ore. Šios dalelės kaupiasi dėl kelių priežasčių – dėl didelių automobilių srautų, įvairiu kuru kūrenamų gyvenamųjų namų, dėl gamtoje vykstančių procesų.
Kadangi gyvenamųjų rajonų kvartalų gilumoje oro tarša būna mažesnė, jutikliai įrengti prie judriausių ir didžiausių miesto gatvių. Tuo pat metu jutiklius pasiekia ir duomenys, koks užterštumas yra tose vietose prasidėjus šildymo sezonui“, – aiškino J.Pakrosnienė.
Jutikliai įrengti prie Savanorių, Taikos ir A.Juozapavičiaus prospektų, Veiverių ir Raudondvario plentų, Partizanų, R.Kalantos, K.Baršausko, Kovo 11-osios, Eivenių, Marvelės ir Baltijos gatvių.
Kvapų šaltinio netiria
J.Pakrosnienė pasakojo, kad jutiklių duomenys parodė, jog praėjusio šildymo sezono metu didžiausia oro tarša buvo tuose gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose daug privačių namų.
„Tai Žaliakalnis, Šančiai ir Aleksotas. Labiausiai tarša padidėja, kai ilgesnį laiką būna šalta, bet vėjas nestiprus ir nėra kritulių. Vis dėlto jutikliai negali parodyti, iš kurio konkrečiai pastato kamino teršalai kyla. Todėl tokiais atvejais remiamasi gyventojų pranešimais“, – aiškino J.Pakrosnienė.
Pasak savivaldybės atstovės, kauniečiai yra tapę labai aktyvūs ir dažnai, vos pamatę, kad iš kaimynų namo kamino kyla juodi dūmai, kaipmat apie tai praneša. Dažniausiai nustatoma, kad tokie žmonės savo namus šildo durpių briketais ar akmens anglimis. Šis kuras nėra draudžiamas, bet prisideda prie oro taršos.
Neleistinomis atliekomis savo namus dažniau šildo Žaliakalnio gyventojai.
Vasaros pabaigoje įvairiose miesto vietose gyventojai beveik savaitę jautė fekalijų dvoką. Specialistams nustatyti, iš kur jis kyla, taip ir nepavyko.
„Naujieji jutikliai matuoja kitokią taršą, todėl jais nustatyti nemalonaus kvapo šaltinio negalima“, – tikino savivaldybės atstovė.
Buvo tik trys įspėjimai
Geriausiai jutikliai nustato, koks oras tvyro prie gatvių. Didžiausia tarša prie gatvių būna rytą ir vakare, kai mieste susidaro dideli automobilių srautai ir formuojasi spūstys. Atrodytų, tai ir taip aišku, todėl kam gi naujieji jutikliai reikalingi?
„Remiantis jų duomenimis, matome, kada ir kurias gatves reikia nedelsiant valyti, plauti, kad kietųjų dalelių ore sklandytų mažiau, ir apie tai pranešame už miesto valymą atsakingoms įmonėms“, – aiškino J.Pakrosnienė.
Taip pat jei specialistė pastebi, kad tarša prie kurių nors gatvių yra padidėjusi ne tik automobilių piko metu, domimasi, kokie darbai mieste atliekami ir nustatomas galimas taršos šaltinis.
„Tokiu būdu balandžio ir gegužės mėnesiais tris kartus buvo nustatyta, kad Raudondvario plente ir Taikos prospekte, kur vyko gatvių atnaujinimo darbai, oro tarša buvo padidėjusi. Ten darbus vykdė bendrovė „Kauno tiltai“. Į šią įmonę kreipėmės, kad vietos, kur vyko darbai, buvo pjaustomos grindinio plytelės, būtų drėkinamos“, – sakė J.Pakrosnienė.
Pradėjo naudoti pompą
Taikos prospekte dulkes kėlę gatvės remonto darbai jau baigti, o Raudondvario plente darbininkai tebedirba. Jie šaligatvį kloja trinkelėmis, kurias čia pat ir pjausto.
Darbininkus prižiūrėjęs darbų vadovas atvykusiems į darbų vietą žurnalistams sakė, kad bendrovė „Kauno tiltai“ pasamdė jų įmonę „WJ projektai“ kaip subrangovę darbams atlikti. Šios įmonės darbininkų rangovai esą paprašė dažniau laistyti tas vietas, kur vyksta gatvės remonto darbai.
„WJ projektai“ direktorius Jurgis Dabužinskas tvirtino, kad darbai atliekami purškiant vandenį, bet gali pasitaikyti žmogiškųjų klaidų, kurių padaro darbininkai.
Įmonės vadovas taip pat neatmetė, kad vanduo dirbant kažkuriuo metu gal nebuvo naudojamas stengiantis neaptaškyti prie gatvių esančių pastatų fasado.
Įmonės „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė patikino, kad bendrovė ėmėsi priemonių mažinti pjaunant betono trinkeles ar bortelius kylančias betono dulkes.
„Pradėta naudoti speciali vandens pompa. Ji sulaiko didžiąją dalį dulkių koncentracijos“, – tikino G.Samulionytė-Lekavičienė.
Panaudojamos tikrai ne visos galimybės
Violeta Kaunelienė
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja
„Ar Kauno savivaldybė teisingai pasirinko naująjį taršos mieste matavimo būdą, – diskutuotinas klausimas. Moderniosios technologijos kainuoja brangiai, bet svarbu pasverti kainos ir iš naujosios sistemos gaunamos naudos santykį.
Esame tyrę, kiek teršalų į orą patenka nuo gatvių. Paaiškėjo, kad nuo gatvių kyla gana didelė dalis teršalų, ypač kietųjų dalelių, jomis kvėpuoja ne tik pėstieji, bet ir automobilių vairuotojai bei keleiviai, nes automobiliuose esantys filtrai nesulaiko labai smulkių teršalų dalelių. Todėl gatves, ypač pavasarį, būtina plauti.
Tačiau pati esu pastebėjusi, kad ne visa tam naudojama technika tinkama. Kai kurios gatves valančios mašinos nukritusius lapus, šapus, susikaupusias dulkes ir kitus nešvarumus tiesiog pakelia į orą, nors tokia technika šiuos teršalus turėtų susiurbti.
Prie taršos prisideda ir eismo intensyvumas. Bet mieste jau yra daug vaizdo stebėjimo kamerų ir kitokių priemonių, kuriomis galima stebėti transporto srautus ir daryti išvadas, kaip juos reguliuoti. Taip pat savivaldybė turėtų rasti sprendimų, kaip skatinti gyventojus dažniau naudotis viešuoju transportu, automobiliais po miestą nevažinėti po vieną.
Prie aplinkos taršos prisideda ir mieste vykstantys statybos ir remonto darbai. Statybų rangovai turi laikytis jiems keliamų reikalavimų ir statybvietes drėkinti. Bet jei per 8 mėnesius buvo nustatyti tik keli padidėjusios taršos dėl statybų atvejai, tai labai menki rezultatai.
Esame tyrę ir skirtingų Kauno gyvenamųjų rajonų oro kokybę šildymo sezono metu. Pasitvirtino ir anksčiau nustatyti faktai, kad oras labiausiai užterštas ten, kur gyventojai savo namus šildo akmens anglimis, pavyzdžiui, Aleksote, Žaliakalnyje. Mažiausia tarša ten, kur statomi nauji gyvenamieji namai ir įrengiamos modernios šildymo sistemos, pavyzdžiui, Romainiuose.
Mano nuomone, savivaldybė turėtų ne tik tirti oro užterštumą, bet ir gyventojams siūlyti, kuo pakeisti labiausiai taršų kurą ir kūrenimui naudojamas sistemas, kurti investicines programas, net pirkti malkų, kuriomis gyventojai galėtų šildyti savo namus.
Mieste panaudojamos ne visos jau esamos priemonės oro taršai stebėti ir mažinti.
