Nors žmonių sąmoningumas ir didėja, neatsakingų ir gamtą niokojančių žmonių vis dar netrūksta, todėl pagalba aplinkosaugininkams visada reikalinga. „Pastaruoju metu žmonės pradeda suprasti, kad gamta – mūsų ateitis. Kuo daugiau gamtoje aktyvių akių, tuo naudingiau“, – sako Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.
Ypač svarbu, kad neetatiniai inspektoriai suteikia daug vertingos informacijos. Kadangi jie pažįsta savo rajoną, žino, kuriose vietose kurie asmenys dažniausiai stato tinklus, lengviau išsiaiškina kilpininkus ir kitus gamtai nedraugiškus asmenis.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, pasakoja S.Mikėnas, gali filmuoti ar fotografuoti pažeidimus, o būdami kartu su valstybiniais gamtos apsaugos pareigūnais jie kartu gali tikrinti dokumentus asmenų, darančių pažeidimus, vykdyti kontrolę, dalyvauti aplinkosaugininkų veikloje ir padėti aplinkosaugos pareigūnui analizuoti situacijas, taip pat užsiimti šviečiamąja veikla, o viena svarbiausių inspektorių funkcijų – pagalba budint brakonierių niokojamose vietose.
Žmonių daugėja
S.Mikėnas atskleidžia, kad šiais metais prašymus tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais pateikė 36 asmenys, tačiau tarp jų buvo ir nemažai statutinių pareigūnų, kuriems egzamino laikyti nereikia – jiems užtenka išklausyti įvadinį instruktažą.
„Neskaičiuojant pareigūnų, piliečių, norinčių tapti inspektoriais, buvo maždaug 24, o atvyko 17. Manau, kad tai visai neblogas rezultatas“, – sako S.Mikėnas ir priduria, kad koją tapti inspektoriais kiša ir koronaviruso situacija.
„Nors karantino apribojimai neetatinių inspektorių veiklą iš esmės sustabdė, mūsų dažnai buvo klausiama, kada vėl pradėsime rengti egzaminus. Tai aplinkosaugininkams buvo dar vienas patvirtinimas, kad tikrai yra daug žmonių, pasiryžusių tapti neetatiniais inspektoriais ir padėti pareigūnams saugoti aplinką“, – sako S.Mikėnas.
Pasak jo, nors žmonių, norinčių tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, daugėja, tačiau aplinkosaugininkas pabrėžia, kad norintys prisidėti prie geresnės aplinkos gali tą padaryti ir netapdami inspektoriais, svarbiausia – nebūti abejingam.
„Niekas netrukdo pilietiškiems gyventojams ir neturint neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo būti pilietiškiems ir, pamačius pažeidimus, filmuoti pažeidėjus, fotografuoti ir teikti informaciją mūsų pareigūnams ar aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo tarnybai, kuri pranešimus priima visą parą ir perduoda pareigūnams“, – ragina gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.
Egzaminą išlaiko ne visi
S.Mikėnas pastebi, kad neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais dažniausiai tapti nori žmonės nuo 18 iki 30 metų, tačiau amžius – tikrai ne riba. Šiemet vyriausias pretendentas į inspektorius buvo vyresnis nei 80 metų. Daugėja, pastebi aplinkosaugininkas, ir inspektorėmis norinčių tapti merginų.
Vis dėlto ne visiems, laikiusiems testą, nusišypso sėkmė – testą įprastai išlaiko 20-25 proc. dalyvavusiųjų. Norintiems tapti inspektoriais S.Mikėnas turi patarimų ir pasiūlymų į ką atkreipti dėmesį, norint atsidurti tarp laimingųjų.
„Pirmoje eilėje reikėtų pasimokyti valstybinį aplinkos apsaugos kontrolės įstatymą, mėgėjiškos žūklės taisykles, medžioklės įstatymą ir medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles, saugomų teritorijų įstatymą. Tai yra pagrindai, kurie padės aplinkos apsaugos inspektoriui žinoti, ar asmuo kažką darydamas pažeidžia įstatymus, ar ne. Bent pagrindinius dalykus inspektorius tikrai turi žinoti, kad galėtų priimti teisingus sprendimus“, – aiškina S.Mikėnas.
Norint išlaikyti testą reikia teisingai atsakyti į 80 proc. klausimų (į 40 iš 50 klausimų). Šiais metais tai pavyko tik 1 kandidatui – aplinkosaugininkams iš viso talkins 9 statutiniai pareigūnai ir vienas egzaminą išlaikęs laimingasis.
Ateina dėl įvairių priežasčių
Testą laikęs Arnoldas sako, kad neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi tapti nusprendė dėl noro padėti pareigūnams saugoti gamtą. Nors ruošėsi, tikina jis, beveik mėnesį, spėlioti, ar testą išlaikė, nesiryžo.
„Testas iš tiesų sunkokas, bet galbūt dėl to, kad aš ruošiausi kita linkme. Nežinau, ar pavyko išlaikyti, ar ne“, – su viltimi sako pretendentas.
Iš egzamino pakiliomis nuotaikomis išėjęs Jan sako su pažeidėjų daroma žala susidūręs asmeniškai, o tai tapo dar didesne paskata bandyti tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi.
„Net ir nebūdamas inspektoriumi būna, kad pranešu apie pažeidimą. Visai neseniai kaimynė degino žolę visiškai šalia mūsų pastato, o to eigoje užsidegė ir mūsų pastatas. Pranešėme greituoju pagalbos telefonu 112, kreipėmės ir į aplinkos apsaugos departamentą. Be to, tiesiog patinka prisidėti prie gamtos saugojimo“, – pasakoja Jan.
Laikyti testą, sako Jan, nusprendė gana vėlai, padrąsintas draugų, todėl daug laiko pasiruošimui neturėjo, tačiau testas, sako jis, nepasirodė per sunkus, o ir svarbiausia, tikina vyras, bent pabandyti.
Testas per sunkus nepasirodė ir Linai: „Galbūt todėl, kad domiuosi aplinkosauga nuo seno, studijavau teisę ir aplinkosaugą. Be to, ir testui papildomai ruošiausi maždaug mėnesį“, – atskleidžia pašnekovė.
Tapti neetatine aplinkos apsaugos inspektore, sako ji, paskatino ne tik meilė gamtai, tačiau ir Lietuvoje esančios aplinkosauginės problemos, prie kurių mažinimo ji norėtų prisidėti. „Labai daug Lietuvoje aplinkosauginių problemų – gyvūnų apsauga, tarša, rūšiavimas, brakonieriavimas... Yra labai daug svarbių aspektų“, – tikina Lina.
Ne tik pagalba gamtai, bet ir apdovanojimai
Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais panorę tapti žmonės ne tik prisideda prie aplinkos saugojimo, tačiau ir patys darbo metu pasisemia neišdildomų įspūdžių bei adrenalino.
Kaip pastebi S.Mikėnas, nusiteikti reikia ir iššūkiams – darbas nelengvas, aplinkosaugininkams reikia ir ištvermės, ir atsidavimo: „Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai apskritai daugiausia laiko praleidžia lauke. Nepriklausomai nuo oro, budi pasalose, kartais ir po kelias paras. Dažnai į pranešimus reikia reaguoti labai greitai, ir nesvarbu – naktis ar savaitgalis. Be to, pasitaiko ir agresyvių pažeidėjų.“
Jei norite tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi ir kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, atitinkamai AAD valdybai turite pateikti nustatytos formos prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, dvi 3 x 4 cm formato nuotraukas bei, jei neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi nori tapti statutinis pareigūnas, statutinio pareigūno pažymėjimo kopiją.
NAAI gali tapti bet kuris Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų ir turintis nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje.
AAD valdyba, gavusi ne mažiau kaip 5 prašymus organizuoja priėmimo į NAAI komisijos posėdį. O metų pabaigoje už aktyvų ir gerą darbą teikiant pagalbą institucijoms ir pareigūnams, inspektoriai, vadovaujantis Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimo tvarkos aprašo nuostatomis, gali būti skatinami pinigine išmoka, padėka ar dovana.
Jei norite prisijungti prie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, visą informaciją galite rasti www.neetatinisaplinkosaugininkas.lt
