Žalos dydis yra glaudžiai susijęs su Brazilijos taisyklėmis, kuriomis siekiama apsaugoti mišką nuo plataus masto kirtimų, arba tiksliau – jų nebuvimu. Taip pat žala susijusi su gaisrais, kurie dažnai sukeliami tam, kad miškas būtų „išvalytas“ kitoms veiklos. Tyrėjai teigia, kad Amazonės miškų likimą nulems Brazilijos priimti miškų apsaugos įstatymai ir jų laikymasis.
Grėsmės šios biologinės įvairovės išlikimui gali turėti ilgalaikį poveikį. Biologinė įvairovė didina miško atsparumą sausrai, sako Nyderlandų Utrechto universiteto ekologas Arie Staal, kuris nedalyvavo šiame tyrime. Įvairios medžių rūšys leidžia vieniems augalams pakeisti tuos, kurie gali neišgyventi sausros sąlygų, sako jis. „Jei gaisro paveikta teritorija ir toliau didės, Amazonė praras ne tik miško dangą, bet ir dalį savo gebėjimo susidoroti su besikeičiančiu klimatu“.
„Tačiau mes nežinome, kaip stipriai gaisrai daro įtaką biologinei įvairovei Amazonės baseine. Amazonė yra didžiulė teritorija, ir žmonėms paprastai neįmanoma ten nuvykti ir suskaičiuoti rūšių skaičiaus prieš gaisrą ir po jo. Tai yra nesuvokiamai didelis darbas“, – sako Xiao Fengas, biogeografas iš Floridos valstijos universiteto Talahasyje.
Taigi Fengas ir jo komanda iš Brazilijos, Kinijos, Nyderlandų ir JAV ištyrė, kaip Amazonės augalų ir gyvūnų rūšių geografinis paplitimas buvo paveiktas neseniai kilusių gaisrų. Komanda sudarė 11 514 augalų ir 3 079 stuburinių rūšių žemėlapius, sukurdama išsamiausią Amazonės žemėlapių duomenų rinkinį.
Komanda palygino šiuos žemėlapius su palydoviniais Amazonės miško dangos vaizdais nuo 2001 iki 2019 m. Šie vaizdai leidžia komandai sekti, kaip medienos ruoša ir gaisrai pablogino atogrąžų miškų buveinę.
Gaisras paveikė apie 190 000 kvadratinių kilometrų – tai maždaug Vašingtono valstijos dydžio plotas. Maždaug 95 proc. tyrimo metu aptiktų rūšių paplitimo vietos sutapo su gaisrų vietomis per šį laikotarpį.
Gaisrai ir miškų kirtimai paveikė ir apie 85 proc. nykstančių rūšių paplitimo vietų. Į šią kategoriją įeina net 264 augalų rūšys, 107 varliagyviai ir 55 žinduoliai.
Nuo 2009 m., kai buvo pradėta vykdyti eilė taisyklių, kuriomis siekiama sumažinti miškų kirtimą, gaisrų mastas paprastai sumažėjo, išskyrus sausros metus. Tada 2019 m. gaisrai vėl padažnėjo, o tai sutampa su taisyklių sušvelninimu. Didžioji dalis gaisrų buvo šalia intensyviai apaugusių pietinių atogrąžų miškų pakraščių.
Pokytis rodo, kad veiksminga miškų išsaugojimo politika gali sulėtinti šią rūšių nykimo tendenciją ir gali būti labai svarbi siekiant užkirsti kelią regionui pasiekti lūžio tašką.
Nors šis tyrimas negalėjo atsekti konkrečių augalų ar gyvūnų likimo, Xiao Fengas dabar planuoja ištirti ugnies poveikį tam tikroms rūšių grupėms, kurios gali būti labai skirtingai pažeidžiamos dėl vis labiau degančios Amazonės. „Mes žinome, kad kai kurie medžiai gali būti atsparesni liepsnoms, bet kai kurie – ne. Taigi taip pat gali būti tikrai svarbu atskirti rūšių skirtumus“, – sako jis.
