„Neseniai pasiekiau asmeninį rekordą – liepos viduryje per dieną taromatas prisipildė net 112 maišų su vienkartinėmis stiklo pakuotėmis. Baisu įsivaizduoti, jeigu šis butelių ir duženų kalnas būtų pasklidęs po paplūdimį, pušyną ir Kuršių marių pakrantę“, – sako Nidos „Maximoje“ dirbantis Matas, prižiūrintis čia veikiantį taromatą.
Vaikinas pastebi, kad yra poilsiautojų, kurie į taromatą atneša tik vieną ar dvi pakuotes ir susigrąžina užstatą. Matas sutinka, kad kiekvienas grąžintas, o ne išmestas butelis yra svarbus, siekiant išsaugoti unikalią Lietuvos gamtą.
„Stiklas gali būti perdirbamas neribotą skaičių kartų, kad užstato pakuotes visada verta grąžinti, o ne išmesti“, – teigia VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas. Į taros surinkimo vietas atkeliaujančios pakuotės yra perdirbamos ir virsta antrine žaliava. Tai leidžia sutaupyti daug energijos ir kitų resursų lyginant su pakuočių gamyba iš pirminių žaliavų. Stiklo pakuočių duženas Lietuvoje perdirba ir naujais gaminiais paverčia Panevėžio ir Kauno stiklo fabrikai.
Ne pelno siekiančios įstaigos USAD duomenimis, šį birželį užstato pakuočių grąžinimas įgijo pagreitį – gyventojai visoje Lietuvoje pirmą vasaros mėnesį grąžino beveik 66 mln. įvairių užstato pakuočių – net penktadaliu daugiau lyginant su geguže. Liepos mėnesį rezultatai dar geresni – beveik 83 mln. grąžintų pakuočių.
Per pirmą 2021 metų pusmetį gyventojai grąžino per 18,3 mln. stiklo pakuočių. Nors rezultatas atrodo nemažas, tačiau USAD vadovas G.Varnas teigia, kad skaičius galėtų būti dar didesnis.
„Stiklinės pakuotės yra palyginti sunkios ir dūžta. Be to, dalis vartotojų neatkreipia dėmesio į depozito simbolį „D“, esantį ant etiketės, – neįprastos formos ar spalvos butelis tiesiog išmetamas“, – kalba G.Varnas, priduriantis, kad būtent į rinką išleistų stiklinių užstato pakuočių surinkimas Lietuvoje atsilieka nuo Aplinkos ministerijos iškeltos užduoties.
Norėdama paskatinti žmones dažniau grąžinti stiklines užstato pakuotes, šią vasarą USAD pajūryje inicijuoja reklamos kampaniją, per kurią skelbia, kad „Visos figūros yra gražios“ – dauguma paplūdimiuose vartojamų gėrimų pakuočių dalyvauja užstato sistemoje ir gali būti grąžintos.
Kampanijos vizualuose Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje rodomi linksmų, nestandartinių ir žmonių figūras primenančių formų stikliniai buteliai. Jie elgiasi visiškai kaip žmonės pliažuose – deginasi, visiškai nesijaudindami dėl savo figūrų.
Taip išryškinama sąsaja su vasarą išryškėjančia „bodyshaming“ problema: kai žmonės yra gėdinami, smerkiami ar net atstumiami dėl savo kūno formų. Reklamos kūrėjai šią kampaniją vadina dvigubai socialine, nes atkreipia dėmesį ne į vieną, o į dvi temas ir skatina visuomenę įsitraukti į dialogą.
