Per du vasaros savaitgalius buvo išdalinta net 15 tūkst. porcijų ledų – tiek pajūrio lankytojų sudalyvavo šiukšlių rinkimo akcijoje. Lietuvos jūrų muziejaus biologo Remigijaus Dailidės teigimu, paplūdimyje paliktos šiukšlės vėliau gali virsti grėsme ir patiems poilsiautojams, ir spąstais bei nuodais gyvūnams, tad toliau skatinti žmonių sąmoningumą – itin svarbu.
Už surinktas šiukšles – 15 tūkst. porcijų ledų
Du liepos mėnesio savaitgalius Palangoje poilsiaujantys žmonės turėjo galimybę sudalyvauti paplūdimio švarinimo iniciatyvoje. Prie įėjimo į Birutės parko paplūdimį buvo įrengta speciali stotelė, kurioje budėjo akcijos savanoriai – įeinantiems į paplūdimį buvo dalijamos nedidelės perdirbto popieriaus šiukšlių dėžės, į kurias buvo kviečiama surinkti visas savo poilsio metu prie jūros rastas atliekas.
Po maudynių ir saulės vonių paplūdimį paliekantys poilsiautojai surinktas šiukšles galėjo iškeisti į porciją gaivinančių ledų.
Per abu savaitgalius iniciatyvoje sudalyvavo net apie 15 tūkst. Palangos poilsiautojų – tiek nemokamų porcijų ledų už surinktas šiukšles išdalijo akcijos stotelėje budėję savanoriai.
„Pajūrio švarinimo iniciatyva susilaukė didelio poilsiautojų susidomėjimo ir įsitraukimo. Nors oras abu savaitgalius pasitaikė labai karštas, žmonės noriai rinko šiukšles iš įvairių paplūdimių – buvo tokių akcijos dalyvių, kurie pasiėmę iš savanorių šiukšliadėžes, su jomis specialiai važiavo rinkti šiukšlių į kitus paplūdimius.
Kai kurie poilsiautojai rinko ne tik smulkias šiukšles, tokias, kaip nuorūkas, plastiko liekanas, bet ir stambias, pavyzdžiui, atnešė kopose rastą išmestą žvejybinę kėdę“, – sako „Unilever“ rinkodaros skyriaus vadovė Baltijos šalyse Rita Ylakavičiūtė-Ostrauskienė.
Visos iniciatyvos metu surinktos atliekos buvo tinkamai išrūšiuotos, jų išvežimu iš paplūdimio pasirūpino Palangos miesto savivaldybė.
„Tikimės, kad ši akcija paskatins pajūrio lankytojus ir toliau poilsiauti atsakingai – saugoti gamtą, nešiukšlinti paplūdimiuose bei kopose, o radus kitų paliktas šiukšles – jas surinkti. Baltijos jūros švara yra visų mūsų rankose“, – tikina R.Ylakavičiūtė-Ostrauskienė.
Tarp taršos priežasčių – ir žmonių neatsakingumas
Lietuvos jūrų muziejaus biologas R.Dailidė sako, kad toks poilsiautojų įsitraukimas džiugina.
„Man tai kelia labai teigiamas emocijas – kai pamatau tiek vaikus, tiek suaugusius vaikščiojančius pajūriu ir renkančius šiukšles net iš smėlio ar miško paklotės – tai yra nuostabu. Nesurinktos šiukšlės vėliau gali virsti tiek grėsme mums patiems, tiek spąstais bei nuodais gyvūnams. Kaip bebūtų, žmonių bei verslų sąmoningumas Lietuvoje didėja ir jaučiasi, kad mes pakankamai intensyviai valomės dėka tokių puikių švarinimo akcijų“, – tikina jis.
Pasak biologo, žmonės į pajūrį vis dar atsineša daug plastikinių puodelių, šiaudelių, maišelių ir kitų plastiko gaminių, nors juos galima pakeisti aplinkai draugiškesnėmis pakuotėmis: „Išmetamų šiukšlių jau sumažėję, tačiau žmonės vis dar išmeta maišelius, įvairias tetrapako tipo pakuotes, vienkartinius indus, nuorūkas, o seniau išmesdavo ir labai daug plastikinių butelių.
Tačiau dabartinė situacija ir plastikinės bei stiklinės taros išmetimo suvaldymas padarė labai fenomenalų ir teigiamą poveikį mūsų aplinkai. Pats pagrindinis ir esminis būdas padėti kovoti su jūros taršos problema – neteršti. Mes galime pradėti nuo labai paprastų dalykų, pavyzdžiui, parduotuvėse rinkdamiesi popierinius maišelius.“
R.Dailidė tikina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios Baltijos jūra yra vertinama kaip viena iš labiausiai užterštų – teršalai, kurie į ją patenka ir neturi kur ištekėti. „Geografinė Baltijos jūros padėtis yra nepalanki tuo požiūriu, kad į ją įteka daug upių iš aplinkui esančių gyvenviečių, tačiau jungtis su vandenynu yra labai siaura.
Vandens atsinaujinimas ir atsišviežinimas vyksta tik tada, kuomet pučia stiprūs vakarų vėjai ir kada stiprūs ciklonai sugeba prinešti šviežio Atlanto vandens. Tuomet įvyksta dalinis vandens prasiskiedimas ir tas vanduo šiek tiek pagerėja“, – sako specialistas.
Anot jo, kita priežastis – valstybės, kurios nesilaiko tam tikrų ekologinių normatyvų. Tiesa, Lietuvos tarp jų nėra, o nuo 9-ojo dešimtmečio tarša sumažėjo dešimtis kartų. Biologas sako, kad teršalus galima skirti į dvi kategorijas – pramoninius, kuriuos išleidžia įmonės ir buitinius, kuriuos išleidžia nuotekų valymo įmonės. Prie buitinių teršalų taip pat galima priskirti į kanalizaciją patenkančias buitines atliekas, iš kurių didžiausią grėsmę kelia įvairios indų plovikliuose, skalbikliuose, kituose valikliuose esančios cheminės medžiagos.
„Dar viena dalis nepageidaujamų cheminių medžiagų – kenksmingos medžiagos, jūroje palaidotos po Antrojo pasaulinio karo. Jų irimas konteineriuose ir patekimas į aplinką šiuo metu kelia didelį nerimą“, – pastebi R.Dailidė.
