Žemiau apžvelgiamos pagrindinės išvados, pateikiamos IPCC 1-osios darbo grupės vertinimo ataskaitoje.
1,5 laipsnio riba bus viršyta anksčiau
Mūsų planetos paviršiaus vidutinė temperatūra maždaug 2030 metais taps 1,5 arba 1,6 Celsijaus laipsnio didesnė, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, sakoma dokumente. Šis atšilimas įvyks klostantis bet kuriam iš ataskaitoje apžvelgtų penkių scenarijų, kokia galėtų būti atmosferos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis dinamika – nuo itin optimistinės iki beatodairiškos. Vos prieš trejus metus IPCC prognozavo, kad šis atšilimo lygis bus pasiektas dešimtmečiu vėliau.
Iki šio šimtmečio vidurio 1,5 laipsnio riba bus aiškiai viršyta: pagal ambicingiausią scenarijų – 0,1 laipsnio, o pagal grėsmingiausią – beveik visu laipsniu.
Vis dėlto yra ir gera žinia: jeigu būtų įgyvendintos visos pagal palankiausią scenarijų numatytos priemonės, pasaulio vidutinės temperatūros padidėjimas po laikino piko iki 2100 metų vėl nusileistų iki 1,4 laipsnio lygio.
Klimato kaitos gamtiniai stabdžiai silpnėja
Nuo maždaug 1960 metų miškai, dirvožemis ir vandenynai sugėrė 56 proc. viso žmonijos į atmosferą išleisto anglies dvideginio, nors tarša padidėjo apie 50 procentų. Jeigu taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis neatsvertų gamtiniai veiksniai, mūsų planeta jau dabar būtų daug karštesnė ir nesvetingesnė.
Tačiau šių mūsų sąjungininkų kovoje su pasauliniu atšilimu, dėl savo vaidmens žinomų kaip anglies kaupyklos, pajėgumai jau pradedami viršyti, o jų sugeriamas anglies dvideginio kiekis tolesniais dešimtmečiais tikriausiai mažės.
Ekstremalūs orai
Ataskaitoje pabrėžiama stulbinama pažanga naujoje tyrimų srityje – prieskyros moksle (angl. attribution science), leidžiančiame tiksliai nustatyti, kokiu mastu žmonijos veiklos skatinamas klimato šiltėjimas lemia ekstremalių orų, tokių kaip kaitros bangos, uraganai ar gamtiniai gaisrai, tikimybę ir intensyvumą.
Pavyzdžiui, mokslininkai per kelias savaites nustatė, kad birželį Britų Kolumbiją apėmusi rekordinė kaitros banga be klimato kaitos poveikio būtų „praktiškai neįmanoma“.
Vertinant bendrai, 2021 metų IPCC ataskaitoje pateikiama daug daugiau „itin patikimai“ pagrįstų išvadų negu ankstesnėse šio dokumento versijose.
Jūros lygis kils sparčiau ir daugiau
Nuo 1900 metų pasaulio vandenyno lygis pakilo apie 20 cm, o šio proceso sparta per pastarąjį dešimtmetį beveik patrigubėjo. Pagrindinis jo variklis – nebe mažesnių žemyninių ledynų tirpsmas, o Antarktie ir ypač Grenlandijos ledyninių skydų gurėjimas ir tirpsmas.
Jeigu pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 2 laipsniais, per XXI šimtmetį vandenyno lygis pakiltų apie pusmetrį. Jis iki 2300-ųjų toliau kiltų beveik du metrus – dvigubai daugiau, negu IPCC prognozavo 2019 metais.
Kadangi ledo skydų nykimo dinamika sunkiai prognozuojama, mokslininkai negali atmesti blogiausio scenarijaus – kad vandenyno lygis pakils 2 m jau iki 2100 metų.
Grėsmingi perspėjimai iš gilios praeities
Svarbūs paleoklimatologijos – senovinių klimato sąlygų tyrimų – pasiekimai tai pat pateikė grėsmingų perspėjimų.
Pavyzdžiui, vėliausias laikotarpis, kai mūsų planetos atmosfera buvo įšilusi maždaug kaip dabar, buvo maždaug prieš 125 tūkst. metų. Tuo metu pasaulinio vandenyno lygis tikriausiai buvo 5–10 m aukštesnis negu dabar. Jeigu toks scenarijus atsikartotų mūsų laikais, daugelis didžiųjų pakrančių miestų atsidurtų po vandeniu.
Prieš 3 mln. metų, kai anglies dvideginio koncentracija atmosferoje buvo panaši į dabartinę, temperatūra buvo aukštesnė 2,5–4 Celsijaus laipsniais, o jūros lygis – 25 metrais aukštesnis.
Metanas – dėmesio centre
Naujoje ataskaitoje pateikiama daugiau duomenų apie metaną – antras pagal svarbą šiltnamio efektą skatinančias dujas po anglies dvideginio. Perspėjama, kad nesugebėjus suvaldyti šių dujų išsiskyrimo į atmosferą gali nepavykti įgyvendinti Paryžiaus klimato sutarties uždavinių.
Vertinant dėl žmogaus veiklos išmetamo metano kiekį, nuotėkis dėl gamtinių dujų gavybos, anglių kasybos ir sąvartynų pildymosi maždaug atitinka metano kiekį, išskiriamą gyvulininkystės ir mėšlo tvarkymo.
Metanas atmosferoje išsilaiko daug trumpiau negu anglies dvideginis, bet jis daug veiksmingiau sulaiko šilumą. Šiuo metu metano koncentracija atmosferoje yra didžiausia per maždaug 800 tūkst. metų.
Dėmesys regioniniams skirtumams
Nors šyla visa mūsų planeta, pradedant vandenynais, baigiant sausuma ir mūsų kvėpuojamu oru, kai kurios pasaulio dalys kaista sparčiau negu kitos. Pavyzdžiui, Arktyje šalčiausių dienų vidutinė temperatūra, kaip prognozuojama, didės maždaug trigubai sparčiau negu šils visa planeta.
Jūros lygis taip pat kyla visur, bet daugelyje pakrančių jis pakils iki 20 proc. daugiau.
Virsmo taškai
IPCC perspėja, kad gali pasitaikyti „mažai tikėtinų, bet didelį poveikį sukeliančių“ staigių ir negrįžtamų klimato sistemos pokyčių, vadinamų virsmo taškais. Jų pavyzdžiai – kai dėl staigaus ledo skydų suirimo jūros lygis gali pakilti keliolika metrų; ištirpus amžinajam įšalui gali atsipalaiduoti milijardai tonų metano ir anglies dvideginio, o Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai gali sparčiai virsti savanomis.
„Klimato sistemos staigaus atsako atvejų ir virsmo taškų... negalima atmesti“, – sakoma ataskaitoje.
Pasaulinio vandenyno „konvejeris“
Atlanto vidurio grįžtamoji cirkuliacija (Atlantic Meridional Overturning Circulation, AMOC) – didelė vandenyno srovių sistema, reguliuojanti šilumos pernašą iš atogrąžų į vandenyno šiaurinę dalį, – šiuo metu lėtėja, ir tokia tendencija, „labai tikėtina“, tęsis iki šio šimtmečio pabaigos.
Mokslininkai šiuo metu tik „vidutiniškai įsitikinę“, kad AMOC visiškai nesustos, kaip yra nutikę praeityje. Jeigu taip nutiktų, žiemos Europoje taptų daug atšiauresnės, tikriausiai sutriktų musonų ciklas, o Atlanto vandenyno šiaurinės dalies lygis reikšmingai pakiltų.
