Šiai paramai iš Klimato kaitos programos skirta dar 3 mln. eurų. Maksimalus kompensacinės išmokos dydis pareiškėjui siekia iki 14,5 tūkst. eurų.
Šios kompensacinės išmokos bus skiriamos pagal nustatytą tvarką.
Jas galės gauti daugiabučiuose ir vieno ar dviejų butų individualiuose namuose gyvenantys asmenys, kurie būstą šildo dyzeliniu krosnių kuru, gamtinėmis dujomis, anglimi, durpių briketais ir pan., ir taršų katilą nori pakeisti 5 klasės biokuro katilu ar šilumos siurbliu, kurių energijos šaltinis – geoterminė, hidroterminė arba aeroterminė energija (oras–oras, oras–vanduo, žemė–vanduo, vanduo–vanduo).
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) rugsėjo 1 d. skelbs jau antrą šiemet kvietimą taršių katilų keitimui. Prašymus bus galima teikti iki rugsėjo 31 d., tik elektroniniu būdu – per APVA informacinę sistemą APVIS. Gauti prašymai bus vertinami konkurso būdu pagal aprašytus kriterijus. Kompensacijos skyrimui jokios įtakos neturi paraiškos pateikimo greitis, todėl nesvarbu, ar prašymas pateiktas pirmąją, ar paskutinę kvietimo dieną.
Pirmasis kvietimas buvo paskelbtas balandžio 26 d. – gegužės 26 d., gauta 1175 prašymų, kompensacijoms rezervuoti 3 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.
Didelis susidomėjimas šia skatinimo priemone patvirtina jos reikšmingumą siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų. Gyventojai ne tik sutaupo lėšų efektyviau pasigamindami šilumos energiją, bet ir prisideda prie aplinkos būklės gerinimo, nes nauji šildymo įrenginiai ženkliai mažiau ją teršia. Šios investicijos iš Klimato kaitos programos yra skirtos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį namų ūkių sektoriuje, pagerinti oro kokybę ir padidinti energinį efektyvumą.