Šaliai ruošiantis rugsėjo mėnesio rinkimams, partijos kandidatė į kanclerius Annalena Baerbock ir vienas iš partijos lyderių Robertas Habeckas pristatė programą, kurios centre – 2015 metų Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos.
Žaliųjų partija, šiuo metu pagal visuomenės apklausas esanti antroje vietoje su maždaug 20 proc. rinkėjų parama, siekia paspartinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir nutraukti anglimi kūrenamų elektrinių veiklą ne nuo 2038, o nuo 2030 metų.
Investicijos į geležinkelius, priemiestinį viešąjį transportą ir dviračių transportą bus padidintos jau 2022 metų biudžete, nurodoma planuose, pavadintuose „Neatidėliotina programa“ ir sudarančiuose septynių puslapių dokumentą.
„Kad neprarastume laiko, siekiame nedelsdami pristatyti išsamią programą su konkrečiomis teisėkūros iniciatyvomis, kurios suteiks naują impulsą, leis pasiekti greitą ekonomiją ir nustatys pagrindinius tikslus“, – sakoma programoje.
Per pirmąsias 100 dienų būtų sukurta klimato darbo grupė, kuri rinktųsi kartą per savaitę koordinuoti ir spartinti vyriausybės sprendimų priėmimą.
Gali būti, kad konservatyvus Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir krikščionių socialinės sąjungos (CSU) aljansas surinks beveik 30 proc. rinkėjų balsų, o socialdemokratai (SPD) – maždaug 16 proc., todėl Žaliųjų partija greičiausiai bus naujosios koalicijos partnerė.
