„Aplinkos ministerija turėtų ne tik užtikrinti, kad būtų kuo greičiau ištirtas dar vienas galimai „Grigeo Klaipėda“ nuotekų taršos atvejis, kai nuotekos antradienį tekėjo į Kuršių marias. Ji turėtų imtis lyderystės, kad tokie atvejai nesikartotų. „Grigeo Klaipėda“ pažeidimų neigiamas poveikis aplinkai – milžiniškas.
Įmonei priskaičiuota žala gamtai už ankstesnę taršą nuotekomis siekia 48 milijonus eurų. Jei taršos atvejai kartojasi, tai reiškia, kad įmonė nežiūri rimtai į taršos prevenciją. Manau, kad besikartojančios taršos atveju, institucijos turi įpareigoti įmonę kuo greičiau pertvarkyti savo technologinius sprendimus arba stabdyti jos veiklą. Verslas, kuris lobsta mūsų sveikatos ir gamtos sąskaita, negali būti toleruojamas“, – sakė L.Jonauskas.
L.Jonauskas mano, kad, jei esami įstatymai neužtikrina to, kad verslas savo veiklą vykdytų atsakingai, reikia ieškoti naujų sprendimų.
„Manau, kad aplinkos ministro komanda turėtų įvertinti situaciją ir ieškoti sprendimų ministerijos lygmenyje, ką daryti, kad tokiems besikartojantiems taršos atvejams būtų užkirstas kelias. Reikėtų svarstyti ne tik sankcijas bei didesnę administracinę atsakomybę už taršą įmonių vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, bet ir įmonių, kurios nepersitvarko savo įrangos, uždarymą“, – teigė L.Jonauskas.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas Seimui yra pateikęs Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekia dvidešimt kartų padidinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nuotekų tvarkymo pažeidimus.
Vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį pažeidimą numatytos 110-300 eurų baudos įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims grėstų 1500-3000 eurų administracinė atsakomybė. Už pakartotinį pažeidimą siūlomos dar didesnės baudos, kurios siektų iki 4500 eurų.
