„Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio, keliems asmenims išbėrė kojas ir atsirado stiprus niežulys. Manome, kad tai įvyko po kontakto su šistosomų lervomis (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos.
Prašome pasipasakoti, kuriame Dusios ežero krante paskutinėmis dienomis maudėtės ir kokia po to Jūsų sveikatos būklė. Duomenų apie bėrimus prie lankytojų centro negirdėjome jau 3 savaites. Dusios ežero vanduo šeštadienio ryte buvo ypač šiltas – 25 laipsniai“, – socialinio tinklo paskyroje rašė parko atstovai.
Patirtimi suskubo pasidalinti ir šiltomis vasaros dienomis atsivėsinti Dusios ežere nusprendę poilsiautojai.
Lina Lozoraitytė sakė, kad išsimaudžius ežere liepos 18 dieną bėrimas pasirodė kitos dienos ryte, tačiau tik mažamečiui.
Su bėrimu ir niežuliu po maudynių susidūrė ir Kristina. Pasak jos, visas kūnas nusėtas guzeliais, kankina ir siaubingas niežulys.
„Maudėmės su vaiku liepos 14 ir 15 dienomis, abu kasomės dar po šiai dienai ...“, – rašė moteris.
Panaši situacija susiklostė ir praeitais metais – rugpjūčio mėnesį pietinėje Dusios dalyje vandens temperatūra pakildavo net iki 26 laipsnių, o tokia aukšta vandens temperatūra „pažadina“ vandenyje esančius parazitus.
„Vėsiame vandenyje parazitai laikinai būna neaktyvūs ir tūno vandens moliuskuose (sraigėse)“, – praeitais metais pranešė Metelių regioninio parko atstovai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija, šistosominio cerkarinio dermatito (plaukikų niežulio) sukėlėjai yra vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų, priklausančių Schistosomatidae šeimai, lervos – cerkarijos. Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Jų tarpiniai šeimininkai yra moliuskai. Šių parazitų gyvybinis ciklas analogiškas kaip ir šistosomų, tačiau šios cerkarijos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta, nes žmogus šiai šistosomų rūšiai nėra tipinis galutinis šeimininkas.
Cerkarinio dermatito metu yra pažeidžiamos odos kraujagyslės. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5–7 dienas.
Jei invazija intensyvi, gali pakilti temperatūra. Ligos eiga gali varijuoti nuo lengvos iki sunkios stadijos, priklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija.
Norint sumažinti riziką reikėtų vengti kontakto su užterštu vandeniu, o jei nepavyksta to padaryti, išlipus iš vandens reikėtų iš karto, energingais judesiais, nusitrinti kūną rankšluosčiu, odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu.
