Bylą iškėlė šiaurinės pakrantės žemumoje įsikūręs Grand Sinto miestas, kuris yra ypač pažeidžiamas kalbant apie klimato kaitos poveikį. Valstybės Tarybos nutartyje sakoma, kad Prancūzija nepasieks tikslo iki 2030 metų sumažinti taršą 40 proc., palyginti su 1990–aisiais, jei nesiims koreguojamųjų veiksmų.
Todėl teismas nurodė premjerui Jeanui Castexui iki 2022 metų kovo 31–osios imtis „visų būtinų žingsnių taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pažaboti“.
Terminas sutampa su paskutinėmis prezidento rinkimų kampanijos savaitėmis ir tai reiškia, kad prezidentas Emmanuelis Macronas, tikriausiai sieksiantis perrinkimo, sulauks daug dėmesio dėl šio svarbia rinkimų tema tampančio klausimo.
Teismo sprendimas paskelbtas dvi dienos po vyriausybei patarinėjančios Aukštosios klimato tarybos įspėjimo, kad Prancūzija vis dar labai toli nuo savo kovos su klimato kaita tikslo, nors pernai per COVID–19 krizės piką tarša sumažėjo rekordiniu dydžiu – 9,2 procento.
Nors 2017 metais, įgeldamas klimato kaitą neigiančiam buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, E. Macronas žadėjo „padaryti mūsų planetą vėl didžią“, jis sulaukė kritikos nepasiekęs Prancūzijos tikslų pagal svarbų 2015 metų Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.
Prancūzų aktyvistai, kaip ir jų kolegos kitose šalyse, kaltina valdžią neveiklumu ir pradeda kreiptis į teismus, kad priverstų vyriausybę veikti.
Vasario mėnesį Paryžiaus teismas nusprendė, jog valstybė yra atsakinga už tai, kad nebuvo imtasi pakankamų priemonių klimato kaitai stabdyti, ir nurodė jai sumokėti simbolinę vieno euro kompensaciją. Aktyvistai šią nutartį vadino istorine.
