Ši Jungtinių Tautų agentūra pirmadienį paskelbė ataskaitos projektą ir jame rekomenduoja dėl didelio koralų nykimo pažeminti rifo, kaip pasaulio paveldo objekto, statusą. Tai buvo grasinama padaryti kelerius pastaruosius metus.
Aplinkosaugos aktyvistai sako, kad šis sprendimas akcentuoja Australijos neveiklumą taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo srityje.
Aplinkos ministrė Sussan Ley sakė, kad Australija užginčys sprendimą ir apkaltino JT pareigūnus pamiršus savo patikinimus prieš Pasaulio paveldo komiteto 44–ąją sesiją, kitą mėnesį įvyksiančią Kinijoje. Jos metu bus oficialiai svarstoma minima rekomendacija.
UNESCO neatsižvelgė į milijardus dolerių, išleistų bandant apsaugoti didžiausią pasaulyje koralinį rifą, sakė S.Ley.
Komiteto ataskaitos projekte gerai įvertintos Australijos pastangos gerinti rifo būklę ir jos finansiniai įsipareigojimai, tačiau pažymima, kad „ilgalaikis šios ekosistemos vaizdas... dar labiau pablogėjo“ ir iš „prasto virto labai prastu“.
Patekimas į pavojuje atsidūrusių objektų sąrašą nėra laikomas sankcija. Pasak UNESCO, kai kurios šalys to siekia norėdamos atkreipti tarptautinį dėmesį ir sulaukti pagalbos tokiems objektams išsaugoti, bet kitos valstybės tai laiko gėda.
Australija priešinasi raginimams įsipareigoti iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sako, kad šalis tikisi neutralumą klimato atžvilgiu pasiekti „kuo greičiau“, nepakenkdama savo ekonomikai.
Be neįkainojamos gamtinės, mokslinės reikšmės ir svarbos aplinkai, 2,3 tūkst. km ilgio Didysis barjerinis rifas Australijai iki pandemijos reiškė maždaug 4,8 mlrd. JAV dolerių (4 mlrd. eurų) pajamų iš turizmo per metus.
Gruodžio mėnesį Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga (IUCN) paskelbė, kad dėl klimato kaitos šis rifas yra kritinės būklės.
Didėjant vandenyno temperatūrai, Didysis barjerinis rifas per pastaruosius penkerius metus patyrė tris masinio koralų blukimo įvykius, o nuo 1995–ųjų neteko pusės savo koralų.
Šiaurinę rifo dalį 2016 ir 2017 metais paveikė rekordinis koralų blukimas, pakurstęs nuogąstavimus, kad galėjo būti padaryta neatitaisoma žala.
Koralų blukimas vyksta, kai pasikeitus vandenyno temperatūrai koralai patiria stresą ir išstumia jų audiniuose gyvenančius dumblius. Dėl to koralai praranda savo ryškias spalvas ir gali žūti.
Didysis barjerinis rifas taip pat nukentėjo nuo kelių ciklonų, dėl klimato kaitos dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, be to, pastaraisiais dešimtmečiais dėl taršos labai išplito grobuoniškos, koralus ėdančios dygliuotosios jūrų žvaigždės.
