Mykolo Romerio universiteto tyrėjas, psichologijos daktaras Mykolas Simas Poškus įsitikinęs, kad moksliniai atradimai ne tik padeda geriau suprasti visuomenės elgesio motyvus, bet ir dažnai nukreipia į problemų sprendimus.
Ne tik mokslininkai, bet verslas, valstybės institucijos nuolat stebi, kaip keičiasi visuomenės nuostatos įvairiais klausimais ir bando nustatyti pokyčių priežastis.
Dažnai pažymima, kad per 20–30 metų smarkiai pasikeitė ne tik mūsų miestų ir miestelių aplinka, bet ir mes patys – visuomenė tapo brandesnė, sąmoningesnė, kultūringesnė.
Vis gausėja pavyzdžių, kad Lietuvos žmonės labiau negu anksčiau rūpinasi savo aplinka, palaiko švarą ir tvarką, geriau prižiūri bendrą turtą.
Pavyzdys rodo, kad svarbu ne tik sąmoningumas, bet ir patogumas
Antai šiandien gėrimų vienkartinių pakuočių užstato sistema naudojasi 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, todėl didelė dalis PET plastiko butelių, skardinių ir stiklo taros vėl gali būti perdirbama ir virsti naujais gaminiais.
„Nuoseklus visuomenės švietimas ilgainiui gali pakeisti požiūrį ir įpročius. Vis dėlto ne mažiau svarbu žmonėms pasiūlyti patogumą, kad jie lengvai išmoktų ir įprastų naudotis naujovėmis. Lietuvoje jau penkerius metus veikia gerai išplėtotas ir patogus užstato pakuočių surinkimo vietų tinklas – grąžinti panaudotas pakuotes patogu bei paprasta tiek Vilniaus, tiek Skuodo ar Zarasų gyventojams. Dauguma vartotojų nurodo, kad susigrąžintą užstatą tiesiog išleidžia kitam apsipirkimui“, – pastebi VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
Jis įsitikinęs, kad užstato sistema gyventojus išmokė pažinti užstato ženklą ant pakuočių ir atskirti, kas turi keliauti į taromatus, o kas – į rūšiavimo konteinerius.
G.Varnas pastebi, kad Lietuvoje grąžinama maždaug 91 proc. visų į rinką išleidžiamų užstato pakuočių. Šis mūsų šalies pasiekimas prilygsta Skandinavijos valstybėms ir užsienyje yra vertinamas kaip pavyzdys, kaip galima pasiekti svarbių permainų – padėti visuomenei keisti elgesį ir didinti sąmoningumą.
Kas daro įtaką mūsų elgesiui?
Atsakymų į klausimą, kas skatina visuomenę gyventi tvariau, kartu su kolegomis ieškantis Mykolo Romerio universiteto tyrėjas, psichologijos daktaras M.S.Poškus konstatuoja, kad atskirų žmonių ir žmonių grupių elgesį lemia atitinkami veiksniai.
Pirmiausia, anot M.S.Poškaus, Lietuvos piliečius tausoti gamtą skatina asmeninės vertybinės orientacijos: dauguma mūsų išties labai vertiname gamtą ir esame iš prigimties motyvuoti ja rūpintis, tačiau neretai žmonėms tenka priminti apie jų meilę gamtai, kad tai išties paskatintų realius elgesio pokyčius.
Antra svarbi iš mokslinių studijų išplaukusi išvada byloja apie socialinių normų poveikį jaunuoliams – žmonės yra linkę sekti gero elgesio pavyzdžiais, elgesio modeliais, kurie suvokiami, kaip pageidaujami.
„Jei konkretus elgesys yra ne tik pageidaujamas, bet dar ir tikima, kad jis yra paplitęs, galime tikėtis, kad žmogus bus linkęs elgtis taip, kad jo veiksmai derėtų su šia norma“, – sako M.S.Poškus.
Trečias didelis veiksnys, kuris skatina žmones elgtis draugiškai gamtai, pasak mokslininko, yra šį elgesį įgalinanti infrastruktūra: jei gamtai draugiškas elgesys yra patogus ir prieinamas – didėja tikimybė, kad šis elgesys bus pasirinktas.
Būtent tai Lietuvoje iliustruoja užstato sistemos pavyzdys ar plintantis įprotis nepalikti atliekų gamtoje – iškylų šiukšles parsivežti namo ir surūšiavus išmesti.
„Visi šie veiksniai formuoja elgesio įpročius, kuriems tapus stipriems, galime tikėtis, kad gamtai draugiški elgesiai bus kartojami ir kituose kontekstuose, kur galbūt nėra tiek elgesį pastiprinančių normų, tiek infrastruktūros. Kita vertus, gamtai draugiškam elgesiui nepalankioje aplinkoje tokie įpročiai silpsta ir pereinama prie alternatyvių elgesių, kurie yra patogesni“, – įžvalgas apibendrina mokslininkas.
Abipusio ryšio nauda – vaikai gali mokyti tėvus
Pašnekovas pastebi, kad šiaip laikais ne tik tėvai gali mokyti vaikus, bet ir vaikai – tėvus ar net senelius.
„Artimi žmonės, kurie mums rūpi ir kuriuos mes gerbiame, stipriai prisideda prie mūsų elgesio formavimo. Žmonės yra linkę elgtis taip, kad jų artima aplinka pritartų elgesiui. Paprasčiau tariant, tiek vaikai skatina savo tėvus ir senelius elgtis gamtai draugiškai, tiek ir atvirkščiai, nes ryšys yra abipusis“, – kalba M.S.Poškus.
Jo teigimu, svarbu suprasti, kad gamtai draugiškas elgesys visuotinai yra suvokiamas kaip morališkai geras sprendimas, tad šeimose įprastai jis susilaukia teigiamo paskatinimo – tėvai pagiria vaikus dėl jų gamtai draugiško elgesio, o tuo pat ir patys jaučiasi motyvuoti praktikuoti šį elgesį dėl poreikio būti nuoseklūs.
Tad užstato sistemos populiarumas yra vienas svarbus žingsnis ilgoje kelionėje, nes atspindi aplinkai draugišką įprotį, o kartu atveria galimybes dar labiau prisidėti prie švaresnės gamtos ir mažesnės taršos.
„Apskritai, aplinkosauginis tapatumas gali formuotis laipsniškai, įprantant pradžioje prie kelių gamtai draugiškų elgesių, vėliau – plečiant praktikuojamų gamtai draugiškų elgesių spektrą“, – aiškina psichologas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad žmonės prigimtinai siekia būti nuoseklūs savo įsitikinimuose ir elgesiuose, tad nėra nuostabu, kad aplinkosauginis tapatumas gali būti išugdytas bei išsiugdytas.
„Svarbu užtikrinti, kad tokiam tapatumui atsirasti yra tinkamos sąlygos: elgesį įgalinanti infrastruktūra, teigiamas artimųjų požiūris į tai, aiškiai suvokiama tokio elgesio moralinė svarba“, – akcentuoja M.S.Poškus, kuris su kolegomis įgyvendina projektą „Elkis tvariai“.
Per projekto baigiamąją konferenciją mokslininkai visuomenei bei suinteresuotoms šalims pateiks projekto įžvalgas ir pasiūlys keletą sprendimų skatinant jaunuolių gamtai draugišką elgesį.
