Po pratybų, gegužės 26 d. 14:30 Trilapio 12, Klaipėda bus surengta spaudos konferencija. Joje į žurnalistų klausimus atsakys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdymo viršininkas Marius Garbenis. Į susitikimą atvykusiems žurnalistams bus suteikta filmuota medžiaga iš pratybų.
Sekančią dieną t.y. gegužės 27 d. vyks aptarimo seminaras. Jo trukmė nuo 10.00 iki 14.00.
Apie pratybas ir projektą:
Šios pratybos yra ES Interreg Baltijos jūros regiono programos finansuojamo projekto „OIL SPILL“ dalis. Šiame projekte siekiama suvienyti mokslo bendruomenę (Turku, Klaipėdos ir Talino universitetus), atsakingas institucijas (Suomijos, Danijos, Estijos, Lietuvos ir Švedijos) ir visų projekte dalyvaujančių šalių nevyriausybines organizacijas ir savanorius vienam tikslui – užtikrinti greitą ir kokybišką reagavimą jei išsilietų nafta Baltijos jūroje.
Lietuvoje šiuo projekto partneriais yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM, Klaipėdos Universitetas ir Lietuvos Raudonasis Kryžius. Suskaičiuota, kad be pagrindinių partnerių pratybose dalyvaus daugiau nei 17 institucijų.
Šiuo pratybos turėjo vykti praėjusiais metais ir būti pačios didžiausios kada nors Lietuvoje vykusios naftos išsiliejimo pratybos, tačiau pandemija pakoregavo planus ir teko didžiąją dalį veiksmo perkelti į virtualią erdvę.
Naftos išsiliejimas yra didelio masto problema ir jei toks kiekis, kaip planuojama per pratybas, išsilietų į jūrą, paplūdimio malonumus Lietuvos gyventojams tektų pamiršti mažiausiai pusei metų, o gal ir ilgiau.
Vien Lietuvos turimų resursų, tikėtina, nepakaktų surinkti teršalams, todėl būtų pasitelkta ir kaimyninių šalių pagalba. Šis ES finansuojamas projektas padeda užmegzti geresnius ryšius su kaimyninių šalių institucijomis ir įvertinti kokią pagalbą jos galėtų suteikti.
Didelis dėmesys pratybų metu bus skiriamas laukinių paukščių ir kitų gyvūnų gelbėjimui. Kaip žinia, paukščiai nukenčia vieni pirmųjų ir patys negali išsivaduoti nuo naftos.
Be savanorių ir specialistų pagalbos jie tiesiog žūtų. Reikia padėkoti Lietuvos jūrų muziejui, kurie turi gebėjimus ir kitus resursus paukščių valymui. Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai naudodami dronus aptiks užterštus paukščius, juos suriks ir perduos Lietuvos jūrų muziejaus specialistams tolimesniam švarinimui ir priežiūrai.
Taip pat negalima nepadėkoti Lietuvos Karinės jūrų pajėgoms ir Jūrų gelbėjimo koordinaciniam centrui, jie pirmieji aptinka naftą jūroje ir pradeda surinkimo operaciją. Paprastai jie surenka didžiąją išsiliejus naftos dalį, ir tik likučiai galėtų pasiekti krantą. Tačiau ir tie likučiai daro milžinišką žalą.
Jei nutiktų tokio masto nelaimė, būtų reikalingi savanoriai, kurie padėtų rinkti naftą pakrantėje. Tai sunkus fizinis darbas. Jų apmokymu ir koordinavimu užsiimtų Lietuvos Raudonasis Kryžius.
