Tokią ydingą praktiką turi nutraukti Seime svarstomi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pokyčiai, kuriems pritaria ir verslo atstovai.
Nors viešumoje daugiausiai kalbama apie santykius tarp savivaldos ir gamintojų-importuotojų organizacijų (GIO), įstatymo pakeitimais bus užtikrinamas ir didesnis verslo įsitraukimas į atliekų tvarkymo sistemą.
Šiuo metu kiekviena GIO yra gavusi daugiau kaip 10 procentų visų Lietuvos rinkai tiekiamų vienkartinių pakuočių tiekiančių gamintojų ir importuotojų pavedimų sutvarkyti pakuotes ir atitinka įstatymo reikalavimus.
Šiuo metu Seime registruotas įstatymo projektas numato, kad ir organizacijų dalininkai privalės atitikti daugiau nei 10 procentų į rinką išleidžiamų pakuočių kriterijų.
„Iki šiol dažnas įmonių blaškymasis gamintojų ir importuotojų organizaciją pasirenkant vieniems metams tik pagal įkainių kriterijų vertintinas kaip trumparegiškas požiūris.
Liaudies patarlė sako – „šykštus moka dukart“. Suprantame, kad įmonės tikrai nenori permokėti, todėl partnerį, kuriam patikės rimtus įsipareigojimus prieš valstybę ir sykiu vartotojus, turėtų pasirinkti ir susitapatinti su juo gerokai atsakingiau“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė
Anot viceministrės įstatymo projekte siūlomas pakeitimas didins gamintojų ir importuotojų atsakomybę, siekiant skatinti juos atsakingai pasirinkti organizaciją ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus –
įsitraukti į organizacijos valdymą ir sprendimų priėmimą, užtikrinant organizacijų tvarumą ir finansinį stabilumą. Pakeitimais siekiama stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijas ir didinti rinkos dalyvių pasitikėjimą jomis.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovės Eglės Radišauskienės teigimu, iki šiol organizacijų valdymas nebuvo reglamentuotas, o planuojami įstatymo pakeitimai užtikrins, kad gamintojai įsitraukti į GIO valdymą.
Tai rinkai suteiks stabilumo ir skaidrumo, o verslui kils mažiau pagundų lakstyti iš vienos GIO pas kitą, vos šiai sumažinus paslaugų kainą.
„Tvarumas yra neatsiejama kiekvienos modernios įmonės veiklos dalis, todėl verslas turėtų būti suinteresuotas įsitraukti į pakuočių atliekų tvarkymo procesą. Dabar kai kurie gamintojai ir importuotojai, užuot siekę ilgalaikių tikslų, kasmet laksto tarp organizacijų ieškodami mažiausios kainos.
Manau, kad ne kaina, o maksimalus tikslų įgyvendinimas, efektyvumas ir gyventojų švietimas turėtų būti kriterijai, pagal kuriuos pasirenkama GIO“, – teigė E. Radišauskienė.
Jai pritarė ir Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, pridurdama, kad šiandien prekybininkai puikiai susitvarko su jų parduotuvėse susidarančiomis atliekomis, tačiau gyventojams dar yra kur pasitempti.
„Prekybininkai labai aktyviai dalyvauja pakuočių atliekų tvarkymo sistemose – tai įrodo ir puikūs komercinio atliekų srauto sutvarkymo rezultatai.
Tikiuosi, kad šie įstatymo pakeitimai užtikrins tvaresnę organizacijų veiklą, visos pakuočių atliekos bus sutvarkytos ir nebereikės bijoti tokių skandalų, kaip „Metrail“, – sakė ji.
Kaip teigia R. Radavičienė, sistemos tvarumui reikėtų didesnio visų rinkos dalyvių sąmoningumo, susitelkimo ir bendradarbiavimo dėl bendro tikslo.
„Reikėtų nustoti bandyti susikeisti vaidmenimis vieniems su kitais, o prisiimti įpareigojimų lyderystę ir atsakingai juos vykdyti.
Taip pat reikėtų didesnio tiek savivaldybių, tiek organizacijų vieningo indėlio šviečiant ir motyvuojant gyventojus tinkamai rūšiuoti“, – sakė ji.
Pakuočių atliekų įstatymo pakeitimais taip pat bus keičiama GIO ir savivaldybių bendradarbiavimo tvarka.
Įsigaliojus numatomoms pakeitimams, savivaldybės turės pačios parinkti pakuočių atliekų išvėžėją pagal Aplinkos ministerijos būtinuosiuose reikalavimuose numatytą tvarką.
Tai leis visose savivaldybėse užtikrinti tinkamą rūšiavimo konteinerių sistemos plėtrą, aptarnavimo dažnį ir skatinti gyventojus rūšiuoti.
