Tai numato Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūra, pagal kurią Punios šilo gamtinis rezervatas, dabar užimantis 456 hektarų, ir Punios šilo botaninis zoologinis draustinis sujungiami ir įgyja naują statusą – gamtinio rezervato. Rezervato plotas padidėja iki 2,2 tūkst. hektarų
„Noriu pabrėžti, kad senojoje rezervato teritorijoje, kur žmonėms nebuvo leidžiama lankytis, ir toliau nebus galima. Atvira visuomenei liks naujoji rezervato teritorija. Manyčiau, tokia pusiausvyra tenkins visas suinteresuotas šalis“, – sako aplinkos viceministras Danas Augutis.
Pagal Aplinkos ministerijos viziją, lankomame rezervate vietos gyventojai galės nebent grybauti ir uogauti, bet ne žvejoti ar medžioti.
Schemoje nustatytos naujojo rezervato apsaugos ir tvarkymo priemonės. Šioje Nemuno kilpoje taip pat siūloma išskirti ekologinės apsaugos zonas, numatant pažintinio ir rekreacinio turizmo, kitas visuomenės gamtosauginiam švietimui pritaikytas veiklas.
Naujasis reguliavimas padės išsaugoti pirmykščių Lietuvos girių bruožus išlaikiusį unikalų Punios šilo gamtinį kraštovaizdį su sengirei būdingomis gausiai ten aptinkamomis saugomomis gyvūnų, augalų bei grybų rūšimis, jų natūraliomis buveinėmis.
Pavyzdžiui, ąžuolinį pintenį, ąžuolinę baktrosporą, skėtriąją briedragę, didįjį asiūklį, plačiąją platužę, skylėtąją menegaciją, ąžuolinę kepeną, krokinį minkštenį, karpotąją kempę, skaisčiąją raudonpintelę, didįjį skydvabalį, niūraspalvį auksavabalį.
Atsižvelgta į dar vieną planavimo tikslą – įvertinti Punios šilo eglės ir pušies medynų, kurie atspindi unikalias šių medžių populiacijas, apsaugos ir tvarkymo ypatumus.
Siekiant išsaugoti šį unikalų gamtos fondą, jiems siūloma suteikti genetinių draustinių statusą. Tokių draustinių bendras plotas sudarytų apie dešimtadalį rezervato ploto – 292,7 hektarų.
