Trečiadienį Komisija pristatė nulinės taršos planą, kuriame taip pat numatyta perpus sumažinti atliekų, plastiko šiukšlių jūroje kiekį, trečdaliu – į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį, gerinti dirvožemio kokybę, perpus sumažinant išplaunamų maisto medžiagų kiekį ir cheminių pesticidų naudojimą.
Be kita ko, šiame plane numatyta ir trečdaliu sumažinti ES ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių, tiek pat sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto keliamo triukšmo, dalį bei perpus sumažinti galutinių komunalinių atliekų kiekį.
„Pirmiausia, šiame plane numatyti 33 veiksmai. Pagrindinis veiksmų plano principas yra taršos prevencija, todėl šio veiksmų plano nuostatas perkelsime į kitas politikos sritis, tokias kaip žemės ūkis, pramonė, pastatai, energetika ar transportas“, – BNS sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, oro taršos normos bus suderintos su Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat peržiūrimi šiuo metu galiojantys teisės aktai, o Bendrijos narės skatinamos įgyvendinti „nacionalines oro taršos kontrolės programas ir vykdyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus“.
„Komisija iš savo pusės atnaujins padangų, kelių transporto priemonių, orlaivių ir geležinkelių taisykles. Taip pat vienas iš būdų spręsti ir oro, ir triukšmo taršos problemas – naujas kelių transporto priemonių Euro 7 standartas, ties kuriuo dabar būtent mano ir komisaro Thierry Bretono (Tjeri Bretono) komandos dirba“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
„Mes peržiūrėsime ir miesto nuotekų valymo direktyvą, kad būtų sumažinta tarša mikroplastikais“, – pridūrė jis.
Be kita ko, komisaro teigimu, mažinant taršą miestuose labai svarbus vaidmuo tenka viešajam transportui, kuris turi būti ne tik patogus ir lengvai prieinamas, bet ir ekologiškas.
Pasak V. Sinkevičiaus, sprendžiant taršos problemas, šalys galės pasinaudoti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšomis. Savo ruožtu Europos Komisija plane numatytus veiksmus ketina įgyvendinti iki 2024-ųjų.
Eurokomisaro teigimu, jei šalys nesilaikys naujų taisyklių, kaip ir dabar, joms grės sankcijos.
EK dar 2017 metais pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos.
Tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų. Pavyzdžiui, pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.
Kaip šių metų sausį sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Lietuvai gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos.
Komisijos teigimu, kartu su pernai priimta Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti „šiuo veiksmų planu praktiškai įgyvendinamas ES nulinės taršos tikslas sukurti aplinką be toksinių medžiagų“.
Nulinės taršos veiksmų planas – Europos žaliojo kurso dalis. Juo siekiama, kad iki 2050 metų Europa taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje su aplinkos oro tarša siejama daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių (įskaitant vėžio atvejus), o su triukšmu – 48 tūkst. išeminės širdies ligos bei 6,5 milijono lėtinio miego sutrikimo atvejų.
Oro, vandens ir dirvožemio tarša taip pat yra vienas iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių.
