Ši studija yra pirmasis 27 šalių Bendrijos žingsnis, siekiant įvertinti naujausias žemės ūkio technologijas. Europos Komisija paskelbė nustačiusi, jog „dabartinė 2001 metų GMO direktyva nebus adekvati“ siekiant išspręsti daugelį ateityje iškilsiančių klausimų.
Dėl GMO klausimo Europos Sąjungoje karšti ginčai tęsiasi jau dešimtmečius. Vieni tvirtina, kad naujieji „frankenšteiniški“ produktai negrįžtamai pakenks vartotojų sveikatai ir gamtai, o priešinga stovykla teigia, kad tik šios revoliucingos technologijos leis išmaitinti nuolat didėjančią populiaciją.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai suteikė ekologinės stovyklos šalininkams garantijų, kad ES nesuteiks galimybės tarptautinėms žemės ūkio milžinėms masiškai kultivuoti GMO ir pardavinėti šiuos produktus 450 bloko gyventojų be nuodugnaus žymėjimo ir įspėjimų.
Tačiau remdamasi naujausiais duomenimis už sveikatos apsaugą ir maisto saugumą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides pareiškė, kad „naujosios genomo technologijos (NGT) gali skatinti žemės ūkio gamybos tvarumą“.
Kaip bebūtų, Europos Komisija pridūrė, kad naujoji studija taip pat pabrėžia susirūpinimą dėl GMO saugumo ir ekologinio poveikio biologinei įvairovei, taip pat problemas, kylančias dėl tokių produktų atsekamumo, ypač kai naujosios technologijos ūkiuose taikomos kartu su tradicinėmis.
S. Kiriakides teigimu, vartotojų ir aplinkos saugumas turi būti visuomet laikomi svarbesniais negu bet kokie verslo interesai.
Tačiau viena siūlymas, kad dabartinė direktyva turėtų būti pertvarkyta, išprovokavo balsingus aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų protestus.
„Europos Komisija prarijo biotechnologijos lobistų jauką su kabliuku ir visa meškere bei nukreipė maisto ir ūkininkavimo ateitį ES tamsiu keliu“, – sakė organizacijos „Žemės draugai“ Europos padalinio aktyvistė Mute Schimpf (Mutė Šimpf), atspindėdama daugelio ekologinės stovyklos šalininkų poziciją.
Pasak jos, tyrimo išvadose „siūloma suplėšyti dešimtmečius gyvavusį atsargumo principą, įsileidžiant nauja GM kultūra į mūsų laukus ir lėkštes be saugos patikrinimų“.
Visgi ES pareigūnai tvirtina, kad ši studija tėra pirmasis žingsnis ilgame teisėkūros procese ir kad bet kokiems dideliems pokyčiams dar turėtų pritarti Bendrijos narės ir Europos Parlamentas.
