Vienas iš įspūdingiausių – 5,2 metrų apimties Kebelių gluosnis – būtų antrasis pagal storį šios rūšies saugomas medis Lietuvoje.
Tarp medžių aukščiausia Juodenėnų eglė (34 m), auganti to paties pavadinimo kaime Molėtų rajone. Ypatingas ir Kakūnų (Panevėžio r.) trikamienis ąžuolas, kurio lajos skersmuo siekia 27 metrus.
Tarp saugomų gamtos paveldo objektų turėtų atsirasti Juknaičių akmuo, vienas didžiausių riedulių Vakarų Lietuvoje, sveriantis apie 100 tonų ir patenkantis į žinomų ir išmatuotų šalies riedulių šimtuką, taip pat Igarių kūlis, stūksantis Salantų regioninio parko Erlos geomorfologiniame draustinyje.
Jo tūris siekia apie 11 m3, jis yra didžiausias Lietuvos natūraliuose riedulynuose aptiktas riedulys, kuris pabrėžia viso Igarių riedulyno įvairovę.
Dar vienas objektas – Rašės šaltinis. Šis Utenos mieste tekantis šaltinis, uteniškių vadinamas Laumės akimis, yra visiškai natūralus, jo verdenės trykšta prie Rašės upelio vagos. Stovint ant jo kranto, galima grožėtis, kaip duburyje verda keliolika versmių.
Visus šiuos gamtos sukurtus gyvuosius eksponatus į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą rekomenduoja įtraukti praėjusią savaitę posėdžiavusi Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija. Jeigu šiam pasiūlymui pritars aplinkos ministras, jie bus paskelbti saugomais.
Gamtos paveldo objektai gali būti geneologinės kilmės, tokie, kaip rieduliai, uolos, smegduobės, atodangos, mineralų bei fosilijų radavietės, geomorfologiniai – išskirtinės reljefo formos kalvos, gūbriai, daubos, raguvos, hidrologiniai – ypatingų savybių ir išskirtinio sraunumo šaltiniai
bei versmės, botaniniai, apimantys vertingus medžius, krūmus, augalų ir grybų buveines, unikalias ir nykstančias augalų bendrijas, parkus ir skverus. Dar viena jų grupė – zoologiniai, jai priskiriamos saugomų gyvūnų radavietės, kolonijos, unikalūs paukščių lizdai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 684 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (156 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 230 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų.
Daugiausia tarp jų botaninių, antroje vietoje – geologiniai. Jų sąrašas papildomas beveik kiekvienais metais. Pastarąjį kartą – 2018 m.
