Simonas Gentvilas pakvietė kitų valstybių ministrus perkelti investicijas nuo iškastiniu kuru paremtų technologijų prie inovatyvių „nulio emisijų“ technologijų
„Daugybė šalių jau įrodė, kad žaliasis augimas kuria darbo vietas. Todėl manome, kad tokį pokytį pasiekti gali ir didžiosios valstybės“, – sakė jis.
Pasak Simono Gentvilo, pasaulio valstybės vis dar atsilieka nuo Paryžiaus klimato susitarimu nustatytų tikslų, todėl vyriausybės turėtų itin sustiprinti savo ambicijas prieš šiais metais Glazge vyksiančią klimato konferenciją COP26.
„Europa turi aiškią strategiją, kaip tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Simboliška, kad kaip tik šiandien pasiektas istorinis susitarimas dar paspartinti žaliąją transformaciją.
Tačiau Europa nėra visas pasaulis. Todėl pasaulio klimato krizę galima išspręsti tik dirbant kartu su didžiausiomis pasaulio ekonomikomis, kurios kartu yra ir didžiausios naftos eksportuotojos“, – po susitikimo su J. Kerry ir kitų pasaulio šalių politikais sakė aplinkos ministras.
Trečiadienį Aplinkos ministerija paskelbė, kad laikantis šiuo metu užsibrėžtų ambicingų politinių tikslų ir angažuotai taikant žaliąsias investicijas, Lietuvos išmetamų šiltnamio dujų kiekį iki 2030 m. galima sumažinti 33 proc., skaičiuojant nuo 2005 m. lygio.
Tuo metu už 80 proc. visų į planetos atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų atsakingos vos 20 didžiausių pasaulio ekonomikų.
2015 m. Paryžiuje beveik visos pasaulio valstybės susitarė, kad vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais ir siektų 1,5 °C, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu.
Skaičiuojant nuo pramonės revoliucijos pradžios, vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo iki 1,28 °C. Du laipsniai žymi ribą, kada klimato kaita galimai taptų nevaldoma ir planetoje prasidėtų negrįžtami pokyčiai.
