Draudimas žvejoti lydekas galiojo nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. Per tą laiką, vykdydami akciją „Lydeka“, aplinkosaugininkai surengė apie 700 reidų, patikrino beveik 8200 žvejų mėgėjų ir kone 500 transporto priemonių. Nustatyta daugiau nei 560 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų.
„Nors draudimas žvejoti lydekas baigėsi, atkreipiame dėmesį, kad tam tikrų apribojimų vis tiek yra. Taigi nuo balandžio 21 d. lydekų žvejyba leidžiama, bet vienas žvejys gali sugauti ne daugiau kaip 3 lydekas ir ne mažesnes nei 50 cm“, – pabrėžia gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.
Vykdydami gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, iš pažeidėjų aplinkosaugininkai paima įvairiausių neteisėtai naudojamų įrankių, tarkim, tinklų, bučių, povandeninių šautuvų, kilpų, spąstų, žeberklų ir kt.
„Šią akciją organizuojame keliais tikslais. Pirmiausia norime dar kartą atkreipti žmonių dėmesį gyvūnijos išteklių apsaugą ir skatinti žmonių nepakantumą aplinkosauginiams pažeidimams. Kartu visiems primename, kur dedami neteisėtai naudoti įrankiai“, – sakė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.
Kaip teigia M. Ramanauskienė, sulaikius pažeidėją, kiekvienas paimtas ir teisėtas, ir neteisėtas įrankis užregistruojamas Aplinkos apsaugos departamente. Įrankiai saugomi taip, kad nebūtų prieinami pašaliniams.
„Užregistruoti daiktai perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Konfiskuotą turtą, kurį dar galima realizuoti (tarkim, geras valtis), perima, įvertina ir realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o gautos pajamos eina į valstybės biudžetą“, – pabrėžia Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė.
O tie įrankiai ir daiktai, kurių VMI neperima, perduodami atliekų tvarkytojams. „Tai daiktai, kurių naudojimas ir apyvarta uždrausta (pvz., tinklai, kilpos, spąstai, žeberklai) arba nekokybiški, menkaverčiai ar sugadinti daiktai. Visus juos, kaip atliekas, perduodame teisėtiems atliekų tvarkytojams“, – aiškina M. Ramanauskienė.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo teigimu, per šią akciją aplinkosaugininkams ypatingą dėmesį skyrė prevenciniam darbui.
„Visi šie įrankiai, kuriuos perdavėme atliekų tvarkytojams, paimti per trumpą laikotarpį – maždaug per tris mėnesius. Neteisėtai naudotų įrankių skaičius didelis, bet mums labai svarbu, kad jie išimti iš apyvartos ir nebus panaudoti kitus kartus. Kartu noriu pabrėžti: didžiausias aplinkosaugininkų tikslas – kad sumažėtų pačių pažeidimų“, – sakė V. Marozas.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo teigimu, per šią akciją aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skyrė prevenciniam darbui. „Visi šie įrankiai, kuriuos perdavėme atliekų tvarkytojams, paimti per gana trumpą laikotarpį – maždaug per tris mėnesius.
Neteisėtai naudotų įrankių skaičius didelis, bet mums labai svarbu, kad jie išimti iš apyvartos ir nebebus panaudoti vandenyje, darant žalą žuvų ištekliams. Kartu noriu pabrėžti: didžiausias aplinkosaugininkų tikslas – kad sumažėtų pačių pažeidimų ir kad valstybei priklausantys žuvų ištekliai būtų naudojami teisėtai ir racionaliai“, – sakė V. Marozas.
Šį ketvirtadienį Panevėžio valdybos pareigūnai atliekų tvarkytojams perdavė 1 guminę valtį su irklais, 1 medinę-plastikinę valtį su irklais, 1 plastikinį kubilą, 3 metalinius venterius (gaudykles), 67 statomuosius tinklus, 5 bučius, 5 savadarbes žvejybines vėliavėles, 3 spąstus, 2 kilpas, 4 skritulius, 53 palaidines (šakotines).
Alytaus valdybos pareigūnai perdavė atliekų tvarkytojams, per akciją „Lydeka“ konfiskuotus neteisėtus žvejybos įrankius: 9 statomuosius tinklus, 10 ežerinių gaudyklių ir 14 palaidinių. Visi šie įrankiai bešeimininkiai. Kiti per akciją sulaikyti draudžiami žvejybos įrankiai perduoti bylų nagrinėjimo skyriui kartu su byla, kaip daiktiniai įrodymai.
„Įrankių naikinimas yra itin svarbus, jei norime, kad neteisėti žvejybos įrankiai nebūtų panaudoti iš naujo, privalome juos apgadinti ir perduoti atliekų tvarkytojams“, – teigia Alytaus valdybos viršininkas Jonas Jarmalavičius.
