„Puikiai suprantame, kad teršėjas moka, (...) bet manau, kad vartotojas yra pati svarbiausia grandis, nuo kurios ir priklauso tie patys komunaliniai ir nekomunaliniai srautai. Nuo vartotojų, jų lengvabūdiškumo, rūšiavimo ar nerūšiavimo priklauso, kaip atrodo ir susidaro komunalinis srautas, ar susidariusios atliekos yra patrauklios perdirbimui“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė jis.
A. Palionio teigimu, vertėtų atkreipti dėmesį, kad GIO šiuo metu nėra suinteresuotos į komunalinį srautą patenkančių pakuočių atliekų utilizavimu.
„Ar Aplinkos ministerija negalvoja užsibrėžti ambicingesnių tikslų GIO, nes jie įvykdo savo įsipareigojimus per nekomunalinį srautą ir jiems jau visiškai neįdomios pakuotės, atsiduriančios komunaliniame sraute. Gal turėtume pagalvoti, kaip galėtume išskirti užduotis GIO tiek per nekomunalinį, tiek per komunalinį srautą“, – teigė jis.
„Nes dabar atsitinka, kad GIO nemoka už pakuočių sutvarkymą, kurios eina komunaliniame sraute, tai sumokame mes, vartotojai, antrą kartą“, – pridūrė A. Palionis.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė savo ruožtu atsakė, kad GIO atsakomybę ketinama griežtinti.
„Realiai koncentruojamės į griežtesnę gamintojo atsakomybę. Visų pirma yra konkretūs reikalavimai, kurie, tikimės, paskatins gamintojus rinktis teisingas žaliavas, o kalbant apie pakuotes, bus pasirenkamai perdirbamos.
Kaip žinoma, su ES direktyva atkeliauja reikalavimai GIO diferencijuoti įmokas už surenkamas atliekas pagal gaminio ar pakuotės medžiagiškumą ir tam tikras savybes, kurios nulemia sudėtingumą perdirbti ar sutvarkyti atliekas“, – teigė ji.
S. Gentvilas: norime sugriežtinti GIO kontrolę ir lygiagrečiai užkirsti kelią piktnaudžiavimui savivaldybių lygmeniu
Aplinkos ministras komiteto posėdyje teigė, kad savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau atsakomybės atliekų rūšiavimo sistemoje.
„Mes matytume, kad savivaldybės turėtų gauti didesnę laisvę gamintojų atsakomybės principe. Savivaldybės yra priešakinis organizatorius gyventojų lygmeniu, tiek mišrių konteinerių, tiek infrastruktūros, tiek įdiegimo, tiek antrinių žaliavų skirstymo konteinerių srityse. Todėl savivaldybės turėtų būti atsakingos tiek už administravimą, tiek už investicijas, tiek už gyventojų švietimą, tiek už atliekų sistemos priežiūrą“, – teigė S. Gentvilas
„Taip, savivaldybės turėtų už tai gauti atlyginimą, todėl GIO turėtų tai finansuoti. Tačiau patys GIO turėtų organizuoti jų (pakuočių atliekų – ELTA) sutvarkymą, kas prieš tai buvo savivaldybių funkcija“, – akcentavo jis.
Visgi S. Gentvilas sukritikavo Seimui teiktą siūlymą kone visą atsakomybę už atliekų tvarkymą perleisti savivaldybėms, kadangi tai negarantuoja GIO įsitraukimo į vykstančius procesus.
„Lygiagrečiai turime turėti omenyje, kad Seimo narių registruotas pasiūlymas nėra kompleksinis. Savivaldybėms jis suteikia daug teisių, bet neužtikrina, kad organizacijos yra įgalios atsiskaityti su savivaldybėmis ir teisingai atstovauti savo užduočių davėjams. Siūlome griežtinti GIO licencijų suteikimo tvarką“, – sakė jis.
„Norime sugriežtinti GIO kontrolę ir lygiagrečiai, pasinaudojus ministro įsakymu, užkirsti kelią piktnaudžiavimui ar nepagrįstiems kaštams, kurie galėtų atsirasti jau savivaldybių lygmeniu“, – pridūrė S. Gentvilas.
Tuo tarpu Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas teigė, jog Seimui pateikta iniciatyva padėtų išvesti derybas su GIO iš mirties taško.
„Šiandien išgirstos principinės Aplinkos ministerijos nuostatos teikia vilčių, kad Vilniuje, kuriame tikriausiai kyla didžiausios problemos su pakuočių atliekų tvarkymu, jos yra išgirstos ir realiai pajudėsime prie jų sprendimo.
Mums yra priimtinas ir sveikintinas Seimo narių registruotas įstatymo projektas, kuris nustato principinę nuostatą, kad savivaldybės gali nustatyti konkurso sąlygas dėl pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo taisyklių bei kitų susijusių funkcijų. Tai po 7 metų derybų su pakuočių organizacijomis leistų pajudėti iš mirties taško“, – tikino jis.
Savo ruožtu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovas Arkadij Freidenzon teigė nuogąstaująs, kad atsakomybę už pakuočių atliekų sutvarkymą prisiėmus vien savivaldybėms augs jų sutvarkymo kaštai.
„Iš tiesų pripažįstame, kad problema egzistuoja. Tačiau norime priminti, kad pakuočių įstatymas numato, jog gamintojai privalo dalyvauti komunalinėje tvarkymo sistemoje, ne tik ją finansuoti, bet ir dalyvauti. Šiuo pakeitimu, pritarus pasiūlymui, mes įžvelgiame, jog liks tik finansavimo pareiga.
Mes jungiame didžiuosius importuotojus, kurių išleidžiamų į rinką atliekų tvarkymo kaštai tiesiogiai daro įtaką prekių kainai. Mes nuogąstaujame, kad pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo kaštai augs paliekant šia pareigą vykdyti tik savivaldybėms ir abejojame, kad pritarus pasiūlymams bus įmanoma užtikrinti tinkamą kontrolės mechanizmą“, – akcentavo jis.
