Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė pranešė, kad už „Grigeo Klaipėda“ nuotekų išleidimą į Kuršių marias atsakingiems asmenims gresia 48 mln. eurų civilinis ieškinys dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo.
„Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūra (bendrovei) AB „Grigeo Klaipėda“ įteikė parengtą ir patikslintą 48 mln. Eur civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Tik priminsiu, kad pirminio 2020 m. kovo mėn. civilinio ieškinio suma siekė 3,9 mln. Eur. Ačiū Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir kolegoms inspektoriams, ypač atidžiai atlikusiems šį darbą“, – pranešė O. Vėbrienė.
Anot jos, žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais. „...(tai) bus precedentas“, – pridūrė O. Vėbrienė.
„Grigeo Klaipėda“ direktorius: pasigendame argumentacijos
Portalui lrytas.lt pakomentavo ir „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
„Esame nustebę dėl šiandien gauto Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio „Grigeo Klaipėdos“ atžvilgiu dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Išanalizavę gautą dokumentą pasigendame argumentacijos, kuo remiantis buvo apskaičiuota tokia suma. Dokumente nėra informacijos, kaip buvo nustatyta žala, padaryta Kuršių marioms, ar buvo pakenkta florai ir faunai, vandens būklei.
Turime tik įvardintą skaičių, kuris paskaičiuotas pagal seną Aplinkos ministro dar 2002 metais patvirtintą metodiką. Nėra pagrįsta, kaip buvo paskaičiuota žala ir kiek ji atitinka realią situaciją. Atsižvelgiant į visa tai, šiuo momentu yra sudėtinga plačiau komentuoti ir vertinti pateiktus skaičius.
Mes suprantame tyrimą apsunkinančias aplinkybes, kadangi nėra duomenų, kokie tikrieji kiekiai nepilnai išvalytų nuotekų pateko į Kuršių marias. Todėl, esant tokiai neapibrėžtai situacijai ir vertinant žalą gamtai, reikia remtis objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kaip tai ir numato visoms Bendrijos narėms privaloma Europos Parlamento priimta Direktyva 2004/35/EB, ką ir padarė nepriklausomi užsienio ekspertai iš „TIG Environmental“.
Jų parengtą ataskaitą bei siūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių esame pateikę Aplinkos apsaugos departamentui dar praėjusių metų lapkričio mėnesį, tačiau iš departamento negavome jokio atsakymo.
Atliekant poveikio aplinkai tyrimą bei atkūrimo priemonių plano rengimą buvo remiamasi Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatais.
Atkreipsiu dėmesį, kad įvertinus visus šiuos viešai prieinamus duomenis nepriklausomi užsienio ekspertai padarė išvadą, jog „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas“, – laiške teigė „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
Anksčiau prokuratūra žalą matė dešimtis kartų mažesnę
Priemename, kad sausio pradžioje Klaipėdos prokuratūra pranešė, kokie taršos mastai, baudos ir žala gamtai buvo padaryta, kai bendrovė „Grigeo Klaipėda“ leido į Kuršių marias netinkamai išvalytas nuotekas. Apie tai pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.
„Atsakingiems asmenims pagal LR Baudžiamojo kodekso 270 ir 300 straipsnius gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.
Anot jos, bauda juridiniam asmeniui gali siekti 5 mln. eurų, padaryta žala gamtai vertinama daugiau nei 1 mln. eurų. Prokuratūros teigimu, žala aplinkai paskaičiuota, bet tiksliai jos įvardyti negali.
„Žala gamtai yra pagrindinis ginčo objektas. Pati įmonė samdosi užsienio ekspertus, kurie padarė tyrimą ir pateikė išvadas, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip. Mūsų specialistai paskaičiavo nemažą žalą gamtai. Dėl žalos gamtai galutinai pasisakytų teismas“, – teigė G. Skersinskytė.
Veika įtariamiesiems pateikta paga LR Baudžiamojo kodekso 270 2-ąją dalį dėl aplinkos taršos ir 300 3-ąją dalį dėl didelio kiekio dokumentų klastojimo.
„Atsakomybę už žalą ir padarytą nusikalstamą veiką turės tiek juridiniai asmenys, tiek fiziniai asmenys t.y. įmonės akcininkai, vadovai, buvę vadovai. Pagal LR Baudžiamojo kodekso 270 ir 300 straipsnius gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų“, – teigė D. Skerskinskytė.
Jos teigimu, kurie įtariamieji keliaus į teismą ir ar tarp jų bus pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, paaiškės bylą perdavus teismui. Įtariamųjų iš viso yra devyni – aštuoni fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“.
Anksčiau skelbta, kad tarp įtariamųjų yra ir G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas, dirbantis nuo 2019-ųjų gruodžio.
„Ikiteisminis tyrimas nebaigtas, jo terminus koreguoja karantinimo ribojimai ir milžiniškas duomenų kiekis, tačiau yra apdorota dešimtys terabaitų skaitmeninių duomenų ir dokumentų“, – teigė D. Pocienė.
Taršos mastas nustebino specialistus
Anksčiau portalas lrytas.lt skelbė, kad mastas, kai aplenkiant miesto įrenginius į marias nelegaliai buvo leidžiamos kone visos nevalytos „Grigeo Klaipėda“ vandens nuotekos, buvo itin didelis, nustebinęs net visko mačiusius teisėsaugininkus.
„Net negalėjome įsivaizduoti, kad visa tai galėjo vykti, įmonė tik imituodavo nuotekų valymo procesą“, – anskčiau kalbėjo Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.
