Pirmadienį surengtoje konferencijoje AAD vadovė Olga Vėbrienė pareiškė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo galimai neteisėtų veiksmų ir patiriamo spaudimo. Kaip informavo pati O. Vėbrienė, jai yra suteiktas pranešėjo statusas.
Kaip tikino O. Vėbrienė, į Generalinę prokuratūrą ji kreipėsi dėl galimai neteisėto, teisės aktus pažeidžiančio jos tiesioginio vadovo, aplinkos ministro, elgesio.
Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad tokį statusą gavusio asmens negalima atleisti iš darbo, pažeminti pareigose ar sumažinti atlyginimą.
„Prokuratūra išnagrinėjusi informaciją, man suteikė pranešėjo statusą, tad jau kurį laiką esu saugoma pranešėjo apsaugos įstatymu“, – sakė O. Vėbrienė ir pridūrė, kad detalių atskleisti negali, nes tyrimas šiuo metu tebevyksta.
„Ministras šią informaciją žino, jis yra informuotas ir tas pasijautė, nes kurį laiką tam tikri puolimai nuslūgo, bet netruko vėl grįžti į savas vėžes“, – pridūrė AAD vadovė.
Ji teigė, kad minčių apie atsistatydinimą neturėjo.
„Manimi tiki komanda, kolegos inspektoriai, sulaukiu palaikymo žinučių, tad negaliu leisti tokios minties, kad pasitrauksiu. Tikrai ne“, – sakė AAD vadovė.
Konfliktas kilo dėl Būtingės terminalo avarijos
Primename, kad situacija tarp Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos ėmė aštrėti po to, kai praėjusių metų pabaigoje Baltijos jūroje esančiame Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelamė, netrukus iš tarnybos išvytas aplinkosaugininkas Donatas Bagočius, kuris ministrui Simonui Gentvilui suteikė informacijos apie minėtą incidentą.
Aplinkosaugininkas buvo nušalintas nuo pareigų dėl galimai padaryto šiurkštaus nusižengimo – gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus jis esą pasidalijo su trečiaisiais asmenimis. Pasirodo, tie tretieji asmenys – aplinkos ministras S. Gentvilas ir aplinkosaugininkui paskambinęs jo patarėjas Marijus Gailius.
AAD vadovei netinka ministro veiklos principai
Netrukus po konferencijos ADD vadovė pasidalijo detalesne informacija, kodėl ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„(...) Ministro man diktuojami kontrolės principai, sprendimai, orientuoti ne į ūkio subjektų neteisėtos ir aplinkai žalingos veiklos stabdymą, o į „kitokios“ metodikos taikymą, bei kiti tiesioginiai ir netiesioginiai „pavedimai“, mane, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnę ir kontrolės įstaigos vadovę, įpareigojo imtis veiksmų, numatytų teisės aktuose.
(...) Nereikėjo ir mėnesio, kad įsitikinčiau, jog naujojo aplinkos ministro interesai galimai susikirs su aplinkos apsaugos valstybės kontrolės turiniu. Turiu pripažinti, ministras nuosekliai laikėsi savo pozicijos, išsakytos gruodį LRS posėdyje svarstant LRV programą.
Cituoju: „...Taip, mes šiame Seime išplėtėme funkcijas ir įgaliojimus valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams, jos yra tikrai didelės. Yra tikimybė, kad didelės pramoninės įmonės gali būti uždarytos, sustabdyta jų veikla Valstybės vardu. Ir čia yra pavojai, dvigubi pavojai, dėl įgaliojimų viršijimo ir, kita vertus, dėl įgaliojimų pagrįstumo. Tai mes turime turėti civilinį draudimą, tiek labai aiškias tvarkas už kokius pažeidimus įmonės gali būti stabdomos. Nes aš tikrai nenoriu kaip aplinkos ministras būti konfrontacijoje su kokia didžiausia Lietuvos naftos perdirbimo gamykla, kurią sustabdo vienas iš inspektorių.“
Keista, kad beveik niekas tuomet nesureagavo į šį pasisakymą. Prisipažinsiu, tai išgirdusi praradau ramybę, nuolat svarsčiau, ar tikrai normalu, kad tokios pozicijos laikosi aplinkos ministras? Gal jis apsiriko? Gal aš?
(...) Ministro ir jo aplinkos veiksmai, jų greitis, mastas tik patvirtino mano įspūdį, kad esu labai neparanki ir kuo skubiau turiu pasitraukti. Kai suprato, kad net neketinu to daryti, ėmėsi veiksmų, kurių negaliu paaiškinti kitaip, kaip skirtų mane patraukti.
(...) Aplinkos apsauga – ne tik gyvoji gamta. Aplinkos ministras komunikuoja apie pasiekimus su Žuvintu, Punios šilu, planus dėl saugomų teritorijų (nuoširdžiai ačiū už tai). Tačiau, kol džiūgaujam, netyčia pamirštama, nutylima juridinių asmenų kontrolė. Komunikacinės schemos senos, patikrintos, naudojamos siekiant atitraukti dėmesį nuo esminių dalykų.
Dabar jau viską žino ir kompetentingos institucijos, kurios, esu tikra, užkardys galimus pažeidimus“, – rašė O. Vėbrienė.
Įtampa tarp institucijų vadovų pasiekė piką po to, kai prieš keletą dienų buvo paviešinta informacija, kad kotedžų kvartale, kuriame gyvena O. Vėbrienė, įtariama aplinkos tarša nevalytomis nuotekomis. Apie tai pranešė „Lietuvos ryto“ televizija.
O. Vėbrienė nuolatine Aplinkos apsaugos departamento vadove tapo rugpjūtį, ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.
Suskubo viešinti susitikimų su pavaldžių įstaigų vadovais datas
Netrukus po to, kai buvo pranešta apie O. Vėbrienės kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai netinkamo aplinkos ministro Simono Gentvilo elgesio, jo atstovas spaudi Marijus Gailius paviešino susitikimų su ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais datas.
„Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuo savo kadencijos pradžios susitiko su visų 13 ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais. Dviejų iš jų – Aplinkos apsaugos departamento (AAD) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vadovų – ministras teiravosi, kodėl šios įstaigos savo veiksmus aiškinasi per trečiuosius asmenis – Generalinę prokuratūrą.
Papildomus (daugiau nei vieną kartą) dalykinius susitikimus aplinkos ministras inicijavo su Valstybinių miškų urėdija, Statybos produkcijos sertifikavimo centru, Būsto energijos taupymo agentūra ir AAD.
2020 m. gruodžio 16 d. ministras susitiko su AAA ir AAD vadovais dėl jų ginčo prokuratūroje UAB „Atliekų tvarkymo centro“ taršos leidimo klausimu. Susitikime, be ministro, dalyvavo dar penki asmenys. Š. m. sausio 22 d. dėl AAD ir AAA teisinio ginčo Simonas Gentvilas sudarė komisiją.
2020 m. gruodžio 29 d. įvyko susipažinimo susitikimas su AAD vadovybe, kuriame dalyvavo apie 10 asmenų.
2021 m. sausio 5 d. ministras savo iniciatyva Seimo rūmuose susitiko su AAD direktore. „Tai buvo malonus dalykinis pokalbis“, – prisimena Simonas Gentvilas.
2021 m. sausio 5 d. AAD direktorė Olga Vėbrienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas pateikdama pranešimą apie pažeidimą“, – teigiama pranešime.
Atsisakys brangiausiai išlaikomų specialistų
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau teigė, kad imsis keisti Aplinkos apsaugos departamento struktūrą – bus atsisakoma vadovų patarėjų, taip pat bus mažinamas komunikacijos skyrius. Ministras penktadienį pranešė pasirašęs įsakymą dėl departamento etatų mažinimo.
„Bus atsisakoma departamento brangiausių specialistų – naujos vadovybės patarėjų, kurių balandį atsirado net trys, vėliau buvo įsteigtas ištisas komunikacijos skyrius, kuris prilygsta ministerijos komunikacijos skyriui“, – sausio pradžioje sakė S. Gentvilas.
Jis teigė iš AAD nesulaukęs atsakymo dėl išplėsto departamento vadovybės korpuso, bet teigė darąs prielaidą, kad darbuotojai į vadovaujančias pareigas priimami be konkurso, o tuo metu eilinių inspektorių pareigybėms užimti konkursai skelbiami, tačiau jų darbo vietų neužpildyta daugiau nei 70.
„Deja, matome, kad AAD vadovybės komanda yra suformuota ne konkursų būdu, ir tai kelia nerimą, nes visiems eiliniams inspektoriams šiuo metu skelbiami konkursai, jų darbo vietų neužpildyta per 70.
Tuo tarpu vadovaujančių pareigūnų korpusas yra suformuotas be konkursų, neproporcingai išplėstas, tą yra pastebėjusi ir Valstybės kontrolės ataskaita, kad eilinių pareigūnų skaičius yra masiškai neužpildytas, tuo tarpu vadovaujančių pareigybių skaičius yra plečiamas ir net, sakyčiau, neproporcingai premijuojamas“, – anksčiau Seime sakė S. Gentvilas.
Kreipėsi atviru laišku
AAD vadovė Olga Vėbrienė anksčiau valstybės vadovams išplatintame laiške sakė nerimaujanti dėl S. Gentvilo pasisakymų, kad tarnyba esanti per didelė. „Turime 526 etatus, kasmet atliekame apie 12 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų, 3 tūkst. gyvosios gamtos reidų, gauname daugiau nei 20 tūkst. iškvietimų“, – rašė O. Vėbrienė.
„Per penkerius metus pranešimų skaičius išaugo beveik dvigubai, o pareigūnų skaičius nekito. Šiomis pajėgomis netrukus imsime saugoti ir šiukšlinamus, kertamus miškus“, – pridūrė ji.
AAD patarėjų komanda išplėsta pernai balandį, kai priimtas patarėjas Jonas Malikėnas ir vyresnysis patarėjas Artūras Alekna. Anot tuometinės Aplinkos ministerijos vadovybės, jie pakviesti patarinėti teisiniais klausimais. Tuo metu gruodį į patarėjus pakviestas buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kancleris Karolis Vaitkevičius.
Departamentas nurodo, kad jis atsakingas už komunikacijos ir įvaizdžio strategijas, veiklos viešinimo planus, informaciją apie departamento veiklą žiniasklaidai. O. Vėbrienė AAD nuolatine vadove tapo rugpjūtį, ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.
