Takuose – sniego rogių vėžės
Karantino sąlygomis gyvenanti Kuršių nerija žiemą skendi ramybėje – iš kitų Lietuvos vietovių atvykstančių poilsiautojų šiuo metu čia nėra. Aplinkosaugininkai neabejoja, jog Urbo kalną ir kitas draustinio aukštumas sniego roinstagėmis šturmuoja pramogų išsiilgę neringiškiai.
Nidos gyventojai nušvito, kai praėjusią savaitę Kuršių neriją padengė gausiai iškritęs sniegas. Ne vienas neringiškis išsitraukė iš garažo sniego roges ir nepraleido progos išbandyti jų važinėjant miško takais.
Pramogautojai sniego rogėmis pakyla ir į Urbo kalno viršūnę – apie tai akivaizdžiai byloja provėžomis išklampota švyturio aikštelė. Dar viena trasa – Parnidžio kopa, nuo kurios atsiveria žavūs vaizdai į Kuršių marias ir Baltijos jūrą.
„Šitaip žalojami gamtos paminklai, gadinami nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų takai“, – dėl Nidos centre stūksančio legendinio Urbo kalno labiausiai sielojosi KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.
Neringos savivaldybė suskato tvarkyti poilsiautojų pamėgtą Urbo kalną – į jo pritaikymo poilsio, turizmo ir rekreacijoms reikmėms pirmojo etapo darbus jau investuota apie milijonas eurų.
Žiemos transporto priemonė
Aplinkosaugininkai baiminasi, kad sniego rogėmis važinėjantys pramogautojai nusiaubs Urbo kalną. Apie tai jau informuota Neringos savivaldybės administracija, viską žino ir meras Darius Jasaitis.
KNNP taisyklės autotransporto priemonių savininkams leidžia riedėti plentu Smiltynė-Nida, kurorto gyvenviečių keliais, nenukrypstant nuo važiuojamosios juostos.
Išimtis – ratinė technika, kuria naudojasi žaliąjį Kuršių nerijos rūbą prižiūrinčios miškotvarkos įmonės. Tiesa, ne visi kalnapušių sąvašynų retintojai elgiasi tinkamai – pasitaiko ir tokių, kurie niokoja miško paklotę, ardo kvartalines proskynas, smėlio kopas.
Neringiškiai nuo seniausių laikų naudojasi sniegrogėmis – dažniausiai jomis važinėjama ant užšalusių Kuršių marių. Anksčiau naudotus rusiškų modelių sniego motociklus „Buran“ pakeitė galingesnė technika.
Sniego motociklais važiuoti per apledėjusias Kuršių marias niekas nedraudžia. Kitas reikalas, kai sniegrogių vairuotojai veržiasi į miškus, įžūliai ropščiasi į kopas – dėl to įsiplieskia vis daugiau diskusijų.
Pagalba stintų gaudytojams
Per stintmetį neringiškiai teikia pavežėjimo paslaugos į Kuršių neriją suplūdusiems poledinės žūklės mėgėjams – sniego rogėmis iki ekečių nuvelkamos priekabos su meškeriotojais, jų manta.
Ant Kuršių marių ledo zujantys pavežėjai – aktyvūs žūklautojų pagalbininkai. Kai kurie žvejai kitame krante naudojasi savadarbe ratine technika, vadinamaisiais „šumacheriais“. Tokio su žiemos pramogomis susieto verslo anksčiau niekas nevaržė.
Sniego rogių savininkai stebisi aplinkosaugininkų budrumu, teigia jokios žalos gamtai nedarantys. Žiemą rogės gali slysti tik tuomet, kai užšalusius vandens telkinius ir miško takus užkloja storesnė sniego danga.
„Dėl žalos reikėtų aiškintis. Kažkoks minimalus poveikis galbūt ir įmanomas, jeigu važinėjama ledrogėmis su spygliuotais vikšrais, bet jie yra sintetiniai“, – svarstė Neringos savivaldybės tarybos narys Arūnas Burkšas.
Urbo kalno, dėl kurio nerimauja aplinkosaugininkai, takai jau atnaujinti, padengti smėlio ir betono mišiniu, suprojektuoti taip, kad jais, pasak A.Burkšo, galėtų važiuoti net ir sunkiasvorė technika.
Ropštis į kopas – šventvagystė
Kuršių nerija – nuostabiausias Baltijos pakrančių karūnos perlas. Unikalaus grožio vietovė, įtraukta į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo objektų sąrašą, vasarą bene labiausiai kenčia nuo sunkiai valdomo autotransporto srauto.
Aplinkosaugininkai linkę manyti, kad draustinyje ir sniego rogėms irgi reikėtų taikyti KNNP reglamente ratinio transporto priemonėms numatytas taisykles, kad pramogautojai nevažinėtų miško takais.
Oponentai teigia, jog toks draudimas pažeistų žmonių teises į turiningą poilsį žiemą. Vikšrais varomas sniego roges jie vadina ne ratine, o savaeige transporto priemone, kuriai esą taikomos kitokios judėjimo keliais taisyklės.
Kuršių nerijoje medžiojantys neringiškiai sako nepastebėję per kopas ir palves sniego rogių važnyčiotojų – tai jau būtų ne tik nuodėmė, bet ir tiesiog šventvagystė.
Didesnis siaubas – keturračiai
„Neringai kur kas daugiau rūpesčių kelia ne sniego rogėmis, o triračiais ir keturračiais motociklais lakstantys patrakėliai“, – kalbėjo A.Burkšas.
Kuršių nerijos paplūdimių šiems adrenalino fanatikams, regis, jau nebeužtenka – važinėja, kur tik užsimano, ardo miško paklotę, niokoja apsauginį kopagūrį, veržiasi ir į smėlynus.
Keturratininkus gal sudrausmins didesni mokesčiai – siūloma už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką iš tokių transporto priemonių savininkų reikalauti 500 eurų. Neringos savivaldybė jau svarsto tokią galimybę.
Atgijusios diskusijos dėl sniego motociklų daromos žalos Kuršių nerijaos gamtai pritylo kevirtadienį, kai į Vakarų Lietuvą plūstelėjo šiltesnio oro masės. Apie ką kalbėti, jeigu marias ir pusiasalio miškus dengęs sniegas sparčiai tirpsta.
Žvejai ant ledo nesitelkia
Kuršių marios ties Nida jau užšalusios – ledo storis čia siekia 15 centimetrų, tad pėščiomis ir sniego rogėmis jau galima nukeliauti į kitą krantą.
Juodkrantės pakrantės irgi apsitraukusios ledo pluta, bet protakoje, kur didesnės srovės, neužšalusiose properšose dar teliuskuoja vanduo. Sniegas tyžta visur – miško takuose ir ant ledo telkšo balos.
Žūklautojai mariose dar nesibūriuoja. Ties Juodkrante pusdienį ant ledo praleidę keli vyrai laimikiu nesidžiaugė – ištraukė keliolika stintų. Šios šiežiais agurkais kvepiančios žuvelės geriau kimba spustelėjus šaltukui.
Vasario pradžioje Nidą sudrebina nuotaikinga „Stintapūkio“ šventė. Kol kas dar neaišku, ar tradicinė fiesta įvyks šią žiemą. Ne neringiškių norai, o karantino sąlygos viską nulems.
