Pranešime, be džiaugsmą keliančių žinių apie gamtosauginių organizacijų dėka atsigaunančias įvairių rūšių populiacijas, taip pat gausu šokiruojančių skaičių per paskutinius metus nykstančių ar net išnykusių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, kurių pagrindinė nykimo priežastis – žmonių ūkinė veikla.
Gamtosauginiai projektai padeda atkurti Europos stumbrų populiaciją gamtoje
Dėka Europoje vykdomų gamtosauginių projektų, europinių stumbrų (Bison bonasus) populiacija išaugo nuo maždaug 1 800 individų 2003 metais iki daugiau kaip 6 200 individų 2019 metais. Nuo šiol europiniai stumbrai priskiriami nebe pažeidžiamų (VU – vulnerable), o artėja grėsmė (NT – near threatened) kategorijai.
Kaip teigiama pranešime, Europoje šiuo metu laisvai klajoja apie 47 stumbrų bandos, ne išimtis ir Lietuva. 1919 metų balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras.
Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje. Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 metais, o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 metais.
Tačiau Europoje gyvenančios stumbrų bandos yra izoliuotos viena nuo kitos ir apsiriboja neoptimaliomis miško buveinėmis, kur šiems gyvūnams trūksta pašaro, vietos ir kitų resursų.
Tik aštuonios bandos yra pakankamai didelės, kad būtų užtikrinta ilgalaikė, genetiškai sveika, šių stumbrų populiacija. Europiniai stumbrai toliau išlieka priklausoma rūšis nuo taikomų apsaugos priemonių, tokių kaip stumbrų perkėlimas į optimalesnes atviras buveines, naujų genų į bandas įnešimas bei žmonių ir stumbrų konfliktų mažinimas.
Visiems gėlavandeniams delfinams iškilusi grėsmė išnykti
IUCN surinkus daugiau duomenų apie baltuosius delfinus (Sotalia fluviatilis) ir paskelbus šią delfinų rūšį nykstančia, nuo šiol visos pasaulio gėlavandenės delfinų rūšys yra įtrauktos į IUCN Tarptautinės raudonosios knygos sąrašą kaip rūšys, kurioms yra kilusi grėsmė išnykti.
Gėlavandenių delfinų, paplitusių Amazonės upių sistemoje, populiacija buvo itin sunykusi dėl atsitiktinių žūčių įsipainiojus šiems gyvūnams į žvejybinius tinklus, dėl upių užtvenkimo ir taršos.
Kabančių vandenyje žiauninių tinklų, prie kurio žuvys prikimba žiaunomis, pelekais ir nebegali ištrūkti, naudojimo panaikinimas ir užtvankų skaičiaus mažinimas baltųjų delfinų buveinėse yra pagrindinės priemonės rūšiai išsaugoti. Taip pat svarbus nelegalios šių gyvūnų medžioklės uždraudimas.
Išnykusios rūšys
Dingęs ryklys (Carcharhinus obsoletus), kuris oficialiai buvo aprašytas tik praėjusiais metais, patenka į IUCN Tarptautinės raudonosios knygos sąrašą kaip kritiškai nykstantis (galbūt išnykęs).
Ši rūšis paskutinį kartą buvo užregistruota 1934 metais. Jos buveinėje Pietų Kinijos jūroje buvo intensyviai žvejojama daugiau nei šimtmetį ir tai tebėra vienas iš labiausiai išnaudojamų jūrų regionų pasaulyje. Kadangi, mažai tikėtina, jog rūšis galėjo išlikti esant tokioms sąlygoms, IUCN paskelbtame pranešime teigiama, kad dingęs ryklys jau gali būti ir išnykęs.
Visos 17 gėlavandenių žuvų rūšys, kurios yra endeminės Lanao ežerui ir jo ištakoms Filipinuose, dabar yra išnykusios (15 rūšių) arba kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios) (2 rūšys). Išnykimą sukėlė introdukuotos plėšrios žuvų rūšys, intensyvus žemės ūkis ir destruktyvūs žvejybos metodai.
Trys Centrinės Amerikos varliagyvių rūšys buvo neseniai paskelbtos kaip išnykusios. Dar 22 varlių rūšys visoje Centrinėje ir Pietų Amerikoje buvo IUCN organizacijos paskelbtos kaip kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios).
Pagrindinis šių varlių populiacijų drastiškų nuosmukių veiksnys – chitridiomikozės liga. Ši liga yra viena iš neseniai kilusių laukinių gyvūnų grybelinių ligų, kuri gyvūnams sukelia organizmo apykaitos sutrikimus. Aplinkosauginių organizacijų pastangos apsaugoti šią kritinę buveinę padeda atsigauti kelių kitų ten paplitusių varliagyvių rūšių populiacijoms.
Augalai: grėsmė protėjoms ir ąžuolams
Daugiausiai Pietų pusrutulyje augantys protėja šeimos augalai buvo išsamiai įvertinti ir nustatyta, kad 45 % (637 iš 1464 rūšių) šių ryškiai žydinčių augalų yra pažeidžiami, nykstantys arba kritiškai nykstantys.
Daugelio šios šeimos augalų rūšių paplitimo diapazonas yra itin ribotas, todėl protėjos yra pažeidžiamos dėl buveinių praradimo vystant žemės ūkį, invazinių augalų rūšių plitimo ir sezoninių gaisrų.
Šiais metais IUCN išsamiai įvertinus ąžuolų būklę gamtoje paaiškėjo, kad beveik trečdaliui 31 % (113 iš 430 ąžuolų rūšių) gresia išnykimas. Devynios Azijoje augančios ąžuolų rūšys patenka į IUCN raudonąjį sąrašą kaip kritiškai nykstančios (galbūt išnykusios ar išnykusios laukinėje gamtoje).
Daugiausia ąžuolų rūšių, kurioms gresia didžiausias pavojus, paplitusios Kinijoje ir Meksikoje, taip pat Vietname, JAV ir Malaizijoje. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nyksta ąžuolai Kinijoje, Meksikoje ir Pietryčių Azijoje – miškų kirtimas atlaisvinant vietą žemės ūkiui ir medienos pramonei.
Invazinės rūšys, ligos ir klimato kaita yra pagrindinės priežastis, dėl kurių nyksta ąžuolai JAV. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas introdukuotų ąžuolų rūšių. Geriausiai visiems Lietuviams atpažįstamas Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) IUCN organizacijos paskelbtas kaip nekelianti susirūpinimo rūšis.
Visą IUCN pranešimą anglų kalba galite rasti adresu: https://www.iucn.org/news/species/202012/european-bison-recovering-31-species-declared-extinct-iucn-red-list
