Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliktą teršalų dėmės sklaidos 1, 2 ir 3 parų prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per 3 ateinančias paras pakrantės nepasieks. Prognozė bus koreguojama surinkus tikslesnių duomenų.
Kai bus nustatytas į jūrą patekusių teršalų kiekis, Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiuos aplinkai padarytą žalą, kurią turės atlyginti terminalo valdytojas.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, žala aplinkai priklausys nuo meteorologinių veiksnių. „Vėjas ir bangavimas yra palankios sąlygos, padedančios teršalams išsiskaidyti ir išgaruoti, kita vertus, gamtai pačiai susitvarkyti trukdo neaukšta temperatūra“, – sako Simonas Gentvilas. Didžiausią pavojų teršalai kelia jūroje žiemojantiems paukščiams – įvairioms antims, bet, ministro žodžiais, teršalų kiekis palyginti nedidelis, todėl gyvūnijai grėsmė minimali.
Pranešimą apie incidentą institucijos gavo gruodžio 28 dieną 10.11 val. Preliminariais duomenimis, dėl trūkusios plūduro žarnos į Baltiją pateko 1-2 tonos naftos produktų. J
ūrų gelbėjimo koordinavimo centras, už tokių incidentų likvidavimą atsakingas Karinių jūrų pajėgų padalinys, sraigtasparniu tikslina išsiliejusios teršalų dėmės plotą.
Teršalai surenkami, situacija stebi Latvijos kariuomenė
Kaip BNS sakė Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas Eugenijus Valikovas, teršalų dėmė šiuo metu aptveriama boninėmis užtvaromis.
„Einant prieš kryptį, prieš vėją surenkami šitie teršalai“, – teigė jis. Anot centro vadovo, teršalų valymas gali užtrukti bent iki vakaro, incidento vietoje yra ir Latvijos kariuomenės laivas.
„Negaliu pasakyti tikslaus laiko, kiek užtruks, čia yra valandų klausimas. Jie (latviai – BNS) stebi situaciją, jei reikės, jie padės“, – sakė E. Valikovas.
Teritoriją vėliau taip pat apžiūrės ir Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis, kuris įvertins, ar yra likę teršalų dėmių.
Pranešimą apie incidentą institucijos gavo pirmadienį apie 10 val. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, už tokių incidentų likvidavimą atsakingas Karinių jūrų pajėgų padalinys sraigtasparniu tikslina išsiliejusios teršalų dėmės plotą, teigia Aplinkos ministerija.
Iš Klaipėdos surinkti teršalų į nelaimės vietą plaukia laivas „Šakiai“, kuris dėmę turėtų pasiekti apie 15 val.
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis anksčiau pirmadienį BNS sakė, kad išsiliejusių teršalų plotas preliminariai siekia apie 1 kvadratinį kilometrą. Dėl srovių ir vėjo jie juda ne prie kranto, o į atvirą jūrą, link Latvijos.
Naftos žaliavos išsiliejimas sustabdytas
„OrlenLietuva“ praneša, kad naftos žaliavos išsiliejimas iš Būtingės terminalo sustabdytas, tikslus išsiliejusios naftos kiekis bus aiškus likvidavus avariją.
Šiuo metu avarijos vietoje aktyviai dirba „Orlen Lietuva“ jūriniai vilkikai, avarijos padarinių likvidavimo grupė, bendrovės apsaugos komanda patruliuoja ir stebi pakrantę.
Anot įmonės, Baltijos jūros pakrantėje nuo Šventosios iki Liepojos taršos nepastebėta.
Bendrovė praneša, kad ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad būtų atstatyta naftos krovos terminalo Būtingėje infrastruktūros veikla.
Teršalų nuo Šventosios iki Liepojos nepastebėta
Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomai bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės naftos terminale pirmadienį išsiliejus naftai, įmonė teigia nepastebėjusi teršalų pakrantėje nuo Šventosios iki Liepojos.
Bendrovė pirmadienio pavakarę patvirtino, kad dėl mechaninio pažeidimo terminalo akvatorijoje išsiliejo žaliavinė nafta.
„Šiuo metu avarijos vietoje aktyviai dirba „Orlen Lietuvos“ jūriniai vilkikai, avarijos padarinių likvidavimo grupė, bendrovės apsaugos komanda patruliuoja ir stebi pakrantę. Patikrinta Baltijos jūros pakrantė nuo Šventosios iki Liepojos – taršos nepastebėta“, – komentare BNS teigė „Orlen Lietuva“.
Pasak bendrovės, naftos išsiliejimas sustabdytas, o tikslus į aplinką patekusių teršalų kiekis bus žinomas likvidavus avariją.
„Orlen Lietuva“ teigia po incidento skubiai sukvietusi Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, sudariusi incidento tyrimo komisiją. Bendrovės teigimu, dėl incidento jos veikla nesutriks.
„Naftos perdirbimo produktų gamykla Mažeikių rajone yra sukaupusi žaliavinės naftos rezervą, naftos perdirbimas vyks pagal planą“, – teigiama komentare.
Nafta išsilieja ne pirmą kartą
Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ naftą importuoja nuo 2006 metų, kai Lenkijos koncernas „Orlen“ įsigijo tuometinę „Mažeikių naftą“.
Nuo 1998 metų veikiančiame Būtingės terminale 2001 metais įvyko net dvi avarijos – tų metų lapkritį įtrūkus po vandeniu esančiai žarnai į jūrą pateko 59 tonos naftos, iš kurių buvo surinkta 10 tonų, o žala aplinkai tuomet buvo įvertinta 2,6 mln. litų. Prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl jūros teršimo.
Tuomet skelbta, kad žarnų gamintojas rekomendavo jas keisti kas trejus metus, tačiau tai nebuvo padaryta.
2001 metų kovą terminale pumpuojant naftą į Norvegijos tanklaivį „North Pacific“ dėl smarkaus vėjo nutrūko laivą prie plūduro laikęs lynas, o laivui ėmus dreifuoti nutrūko naftos transportavimo žarnos. Per incidentą į jūrą išsiliejo 3 tonos naftos, dalis jos pasiekė Latvijos teritorinius vandenis.
Pirmą kartą naftos pylimo į tanklaivius žarna trūko 1999-ųjų gruodį. Tuomet nafta į jūrą neišsiliejo.
Dar vienas incidentas Būtingės naftos terminale įvyko ir 2008 metų sausį, kai prie plūduro buvo iškraunamas tanklaivis „Stena Antarctica“. Skelbta, kad į jūrą tąkart buvo išpilta apie 400 kg naftos, kuri pasiekė Šventosios pakrantę.
