Tačiau rinkdamiesi alternatyvias valymo priemones, galime būti tikri, kad ne tik nepakenksime gamtai, bet ir nepadarysime žalos savo sveikatai.
Padidėjusią cheminių medžiagų koncentraciją nuotekose „Vilniaus vandenų“ laboratorija fiksuoja kasmet prieš žiemos šventes. Nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs pašalinti 100 proc. kenksmingų medžiagų tad už švaresnę aplinką esame atsakingi kiekvienas.
„Nors didelė dalis pavojingų cheminių medžiagų į nuotekų sistemą atkeliauja iš įmonių, prie taršos kasdien reikšmingai prisidedame ir mes patys. Įvairiuose kasdien naudojamuose valikliuose ir plovikliuose esančios agresyvios cheminės medžiagos kelia grėsmę ne tik žmogaus organizmui, bet ir supančiai gamtai. Ypač pavojinga, kai nuotekose stipriai vienu metu išauga šių medžiagų kiekis, pavyzdžiui, prieššventinio namų tvarkymosi metu“, – sakė Aurelija Baronienė, „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė.
Kenkia ir gamtai, ir mums
Iš namų ūkių į kanalizaciją nuleidžiamas vanduo gausus įvairiausiomis valymo priemonėmis, plovikliais, skalbikliais, kurių sudėtyje yra ir kelios rūšys pavojingų cheminių medžiagų. Buitinės chemijos priemonėse randama ftalatų, perfluorangliavandenilių (PFC), alkilfenolių (AP).
„Mokslininkų duomenimis, ftalatai daro neigiamą poveikį sveikatai. Tuo tarpu PFC ryškiausias neigiamas poveikis pasireiškia ilgalaike žala gamtai – ši medžiaga atmosferoje išlieka daugiau nei šimtmetį ir prisideda prie globalinio atšilimo procesų“, – kalbėjo A. Baronienė.
AP medžiagos, pasiekusios upes, kenkia ne tik žuvų ir kitų vandens gyvūnų, bet ir žinduolių bei žmonių sveikatai. Žmogus su šiomis medžiagomis susiduria ne tik naudodamas buityje kenksmingus valiklius, bet ir valgydamas alkilfenoliais užterštą žuvį.
Nekenksmingos alternatyvos
Chemijos pramonėje vyksta nuolatiniai teigiami pokyčiai ir dauguma valiklių rinką pasiekia vis saugesni. Tačiau vartotojui vis dar svarbu atidžiai skaityti produktų etiketes ir rinktis tas priemones, kurios yra sertifikuotos, kaip draugiškos aplinkai ir žmogui, patarė A. Baronienė.
„Vienas įrankių, palengvinančių valymo priemonių pasirinkimą – specialūs ekoženklai. Europos Sąjungos (ES) šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, Skandinavijoje pagaminti tokie produktai žymimi Šiaurės šalių gulbe, Vokietijoje – Mėlynuoju angelu, Prancūzijoje – ECOCERT, Italijoje – ICEA“, – vardijo A. Baronienė.
Kitas variantas – pasigaminti valymo priemones patiems. Naudojant vos kelias buityje sutinkamas priemones galima pasigaminti gamtai draugiškesnes, kvapnias ir efektyvias švaros priemones.
„Aš asmeniškai vadovaujuosi tokia taisykle – mažiausiai pavojinga aplinkai yra tai, ką galiu suvalgyti. Nedideli sodos, acto, citrinos rūgšties kiekiai yra naudojami gaminant maistą, šios medžiagos yra valgomos, tad jos bus draugiškesnės aplinkai nei pramoniniuose valikliuose esantys kiti cheminiai junginiai“, – sakė A. Baronienė.
Vartojant natūralias valymo priemones svarbu atsižvelgti, kad jos turi silpną antimikrobinį poveikį. Tad, pavyzdžiui, naudojant actą, svarbu jį ant valomo paviršiaus palaikyti bent pusvalandį ir rinktis, kad acto rūgšties koncentracija būtų didesnė – 5–7 proc., patarė A. Baronienė. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurios natūralios valymo medžiagos gali sugadinti tam tikrus paviršius.
Natūralių valymo priemonių receptai
Pateikiame populiarius valymo priemonių receptus, kuriems prireiks vos kelių priemonių.
Universalus valiklis. Reikės: 2 stiklinių vandens, 0,5 stiklinės acto, 2 šaukštų sodos, 10 lašų arbatmedžio aliejaus ir buteliuko su purkštuku. Šiuo valikliu galima valyti spinteles, plyteles, grindis. Soda, reaguodama su actu, skaido riebalų daleles ir nešvarumus, todėl jie lengvai nusivalo, o arbatmedžio aliejus turi stiprių antibakterinių ypatybių ir pasižymi maloniu kvapu.
Langų ir veidrodžių valymo priemonė. Reikės: 4 stiklinių vandens, 0,5 stiklinės acto, butelio su purkštuvu. Šis valiklis nepalieka dryžių ir baltų nuosėdų ant paviršių.
Skalbyklės valymui. Reikės: 0,25 stiklinės sodos, 2 stiklinių acto, 0,25 stiklinės vandens. Į skalbimo milteliams skirtą skyrelį supilkite sodos ir vandens mišinį, o į būgną – actą. Nustatykite aukščiausią temperatūrą ir palikite skalbtis tuščią. Šios medžiagos padės panaikinti skalbyklėje esančias kalkių nuosėdas ir panaikinti pelėsį.
Užsikimšusiems vamzdžiams. Reikės: 2–3 kupinų šaukštų sodos, 0,5 stiklinės acto, 2 l verdančio vandens. Į kriauklės ar vonios vandens nubėgimo angą suberkite sodą, įpilkite actą, o tuomet, putoms nuslūgus, užpilkite verdančiu vandeniu.
Orkaitės valymui. Reikės: vandens, sodos, acto, purkštuko. Vandenį sumaišykite su soda, kad gautumėte lengvai tepamą mišinį. Juo padengę nešvarius orkaitės paviršius palikite pusvalandžiui veikti. Nuvalę drėgna šluoste sodos likučius, apipurkškite tas vietas actu – viskas suputos. Galiausiai viską kruopščiai išvalykite.
Klozeto valymui. Reikės: 0,5 stiklinės sodos, 1 stiklinė distiliuoto acto, 10 lašų arbatmedžio aliejaus, butelio su purkštuvu. Supilkite į butelį actą ir eterinį aliejų, suplakite. Šiuo mišiniu išpurkškite klozeto vidų ir palikite veikti apie 15 min. Tada ant viršaus užberkite sodos ir po 5 min. nušveiskite šepečiu.
Visagalė citrina. Citrinos rūgštis arba jos sultys tinka pašalinti kalkėms iš virdulio, šveisti kriauklei, blizginti puodams, dezinfekuoti medinėms pjaustymo lentelėms ir naikinti pelėsiui. Citrinos rūgštis naikina kriauklės, vonios, tualeto paviršių pageltimus, atsiradusius nuo kieto vandens – priemonę reikėtų palikti veikti pusvalandžiui ir nuskalauti vandeniu. Įsisenėjusias klozeto dėmes šalina citrina ir druska: pusiau perpjautą citriną apiberkite druska ir patrinkite matomas dėmes.
