„Klasco“ įrodinėja, jog ne visi oro taršos stebėsenos ir matavimų duomenys atspindi tikrovę, įtaria, kad jais galbūt net ir manipuliuojama – uostamiesčio aplinką esą labiau teršia kiti ūkio subjektai, autotransportas.
Uoste krauna geležies rūdą
Šalia gyvenamųjų kvartalų veikianti koncerno „Achemos grupės“ antrinė įmonė „Klasco“ pastaruoju metu sulaukia bene daugiausiai priekaištų dėl oro taršos – čia į laivus pilami birūs ir dulkantys kroviniai.
Ypač rizikingi kroviniai – naftos koksas, geležies rūda metalurgijos pramonei, ferolydiniai. „Klasco“ krovos aikštelėse šiuo metu dunkso kalnai geležies rūdos. Pajudinus tokį krovinį, į orą kyla dulkių kamuoliai.
Gretimo Vitės gatvės daugiabučio kvartalo gyventojai aimanuoja – iš „Klasco“ teritorijos sklindančios dulkės nukloja kiemus, kur žaidžia vaikai, skverbiasi į jų būstus – nusėda ant palangių ir grindų.
Klaipėdos uoste taršios žaliavos kraunamos nuo sovietmečio. Ir tada gyventojai kvėpavo užterštu oru, bet niekas nedrįsdavo šiauštis – anais laikais svarbiau buvo ne žmonių gerovė, o penkmečio planai.
Anglių kompleksą pašalino
Socialistinės industrijos simboliu buvo tapęs Klaipėdos uoste išdygęs anglių perkrovos terminalas – konvejeriais į laivus byrėjo antracitas. Tiesa, šis intensyvios oro taršos šaltinis pulsavo neilgai.
Kai juodos dulkės ėmė kloti ne tik už uosto tvoros esančius kvartalus, bet ir senamiestį, netgi uolūs komunizmo statytojai sumojo perlenkę lazdą – anglių rūšiavimo kompleksas mikliai likviduotas.
Ir dabar nepaneigsi to, kas akivaizdu – „Klasco“ daug metų krauna į laivus taršią rūdą, atkeliaujančią iš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo verslo magnato Ališero Usmanovo, kitų gamyklų Rytuose.
Bet šiais laikais žmogui jau neįsakysi – kvėpuok dulkėmis, uostyk nuotekų smarvę arba kraustykis kitur, nes pramonės įmonės generuoja ne tik pelnus verslininkams, bet pajamas į valstybės biudžetą.
Už tvoros – metalo dulkės
Per „Klasco“ krantines kasmet persirita iki milijono tonų žaliavų metalurgijai. Akivaizdu ir tai, kad dulkės sklinda į aplinką iš įmonės, kurioje atviruoju būdu kraunama geležies rūda.
Viena iš didžiausių Klaipėdos jūrų uoste krovos kompanija „Klasco“ dievagojasi daranti viską, kas įmanoma, kad aplinkiniai gyvenamieji kvartalai būtų apsaugoti nuo taršos kietosiomis dalelėmis. Bet ar tai yra teisybė?
„Anomalinius geležies kiekius aptikome ir už 650 metrų pavėjui nuo „Klasco“ įmonės. Didžiausia koncentracija kietųjų dalelių masėje siekė net 40 proc.“, – naujausius oro taršos stebėsenos rezultatus paviešino Klaipėdos universoteto (KU) Jūrinių tyrimų instituto darbuotojas, daktaras Paulius Rapalis.
Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos specialistai „Klasco“ aplinką stebėjo šešias savaites, aplink įmonę trejomis juostomis 250-400-650 metrų atstumu išdėstę dešimt pasyvių kaupiklių – fiksavo kur nusėda iš krovos zonų sklindančios kietosias daleles.
Išbandytas naujas metodas
Klaipėdoje buvo atliekamos pavienių oro taršos šaltinių matavimų procedūros. KU tyrimas šįkart apėmė didelę uostamiesčio teritoriją. Naudota metodika, leidžianti efektyviai nustatyti taršos kilmę, cheminę sudėtį, šaltinius, modeliuoti sklaidos tendencijas.
„Duomenys atskleidė, kur traša yra mažesnė, o kur didesnė, galime pasakyti, ar tai yra autotransporto dujos, ar vykstančių gamybinių procesų padariniai. Kaupikliai ištuštinti keturis kartus, matuota medžiagų masė, nustatyta jų sudėtis. Buvo paimti ir grunto mėginiai“, – pasakojo P.Rapalis.
Mokslininkai teigia pirmąkart Lietuvoje išbandę kitose šalyse naudojamą pažangią tyrimų metodiką. Pasak jų, tai – proveržis ieškant būdų, kaip spręsti oro užterštumo kietosiomis dalelėmis problemas.
Išvados – atspirties taškas
Kaip nustatyti oro taršos rodikliai koreliuoja su nustatytomis aplinkosaugos normoms, tyrėjai kol kas dar negali pasakyti – tokių normatyvų, pasak jų, šiuo metu dar nėra. Praktine tyrimų reikšme neabejojama.
„Disponuojant susistemintais duomenimis bus galima greičiau reaguoti ir šalinti grėsmes – į vieną ar kitą mikrorajoną nukreipti gatvių plovimo mašinas, intensyvinti želdinių juostas, kitokiais būdaus slopinti negatyvų oro taršos poveikį“, – pasakojo P.Rapalis.
„Oro taršos tyrimai ypač aktualūs Klaipėdai, kur miestas ir uostas - tarsi vienas organizmas, būtina derinti verslo ir gyventojų interesus. Dėl oro taršos įsiplieskantys ginčai bus beprasmiai, jeigu jiems nesuteiksime mokslinio pagrindimo“, – įsitikinęs KU rektorius, daktaras Artūras Razbadauskas.
Uostininkams padės susivokti
KU tyrimais pasinaudoję Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) specialistai nustatė galimą kietųjų dalelių sklaidą, įvertino oro kokybę modeliavimo būdu ir „Klasco“ aplinkoje, ir šią įmonę supančiose erdvėse.
„Didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo krovos aikštelių, siekia nedidelę dalį gyvenamosios teritorijos. Dabar galėsime tobulinti aplinkos vertinimo sistemą, bus lengviau nustatyti įvairių ūkio subjektų veiklos įtaką aplinkai“, – rezultatais džiaugiasi AAA direktorius Rimgaudas Špokas.
Tokios mokslininku ir aplinkosaugos specialistų išvados veikiausiai nebus itin malonios „Klasco“ ir kitų šalia gyvenamųjų kvartalų verslą plėtojančių uosto krovos įmonių savininkams.
Tačiau profesorius A.Razbadauskas ramina verslininkus: „Tik žinodami objektyvią padėtį, vadovaudamiesi tikrais, o ne iš piršto laužtais duomenimis, dirbdami išvien, galėsime suvaldyti taršą, žengti pirmyn“.
Alternatyva – naujas tyrimas
Mokslininkai tyrimo išvadas planuoja perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris pagal savo kompetenciją galėtų išanalizuoti ir įvertinti galimą oro taršos poveikį žmonių sveikatai.
R.Špokas dėl Klaipėdoje panaudotų naujų oro užterštumo tyrimo metodų taikymo ir taršos šaltinių vertinimo teisinio reglamento ketina kreiptis į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą.
Tuo tarpu „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas, kurio vadovaujama kompanija linksniuojama dėl iki galo nesuvaldytos oro taršos, mokslininkų išvadų kažkodėl nepanoro komentuoti.
„Lygiagrečius oro taršos tyrimus mes užsakėme kitai kompetentingai Lietuvos mokslo įstaigai. Jos duomenys skiriasi nuo tų, kuriuos viešina KU tyrėjai“, – tepasakė V.Štumbergas.
Oro kokybė – normos ribose
Nuo platesnių komentarų susilaiko ir „Achemos grupės“ komunikacijos tarnybos vadovė Gintarė Mierkienė, pažymėjusi, jog siekiama, jog miestas dėl į „Klasco“ veiklos patirtų kuo mažesnį poveikį.
„Parengtas ne vienas organizacinių priemonių ir investicijų planas. Įvertinę mokslinių tyrimų metodiką ir jų išvadas, koreguosime taikomus poveikio aplinkai mažinimo būdus“, – tvirtino G.Mierkienė.
„Klasco" veikla atitinka aplinkosaugos normas, išskyrus vienkartinius atvejus, kurių šiemet nepasitaikė. Tai pripažįsta ir tie patys KU mokslininkai - jų atlikto tyrimo išvadomis, normatyvai nepažeisti“, – teigiama oficialiame „Achemos grupės“ pranešime.
„Klasco“ taip pat skelbia neatsisakanti bendradarbiauti su aplinkosaugos institucijomis, prisidėti prie atsakymų paieškos, skatinti aktyvesnį verslo, valdžios ir visuomenės dialogą ekologijos srityje.
Kur kenkėjai – mieste ar uoste?
Tačiau krova šalia Vitės kvartalo ir tebejaudina gyventojus. Į diskusijas įsitraukia visuomenininkai, išsijudino miesto savivaldybė. „Klasco“ vadovai su visais įmonei mestais kaltinimais nesutinka.
Pavasarį, kai nuvilnijo nauja pasipiktinimo banga, oro stebėsenos stotelė ant vieno „Klasco“ sandėlio stogo, pasak įmonės darbuotojų, rodė perpus žemesnį taršą nei mieste – Bangų gatvėje ir Šilutės plente.
„Neatrodė, kad artėjama prie slenksčio, kai visuomenei iškyla grėsmė. Net ir tada, kai dėl techninių priežasčių viena stotelė uoste neveikė, antroji rodė dvigubai žemesnę taršos lygį nei kitos, esančios mieste. Nesuprantu, apie kokią oro taršą kalbama“, – tuomet stebėjosi V.Štumbergas.
Tikrintojai pažeidimų neįžvelgė
Oro taršą ties Vitės kvartalu „Klasco“ specialistai sieja su pietryčių krypties vėjais, kurie kietąsias dalelės neša uosto link iš kitų miesto vietovių, kelių ir gatvių remonto darbais, autotransporto išmetamų dujų poveikiu aplinkai ir kitokiais faktoriais.
Bet vėjo nepaklausi, iš kur sklinda teršalai. Neapsikentęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika įsakė „Klasco“ veiklą patikrinti ne vietiniams, o Šiaulių regiono aplinkosaugininkams. Jie krovos procesus šioje įmonėje stebėjo net ir iš laivų uosto akvatorijoje, pasitelkę dronus.
„Neplaninė patikra vyko daugiau nei mėnesį, mums to nežinant. Rimtesnių pažeidimų, neskaitant „popierinių“ formalumų, nerasta. Inspektoriams jokių kliūčių nestatėme – jie galėjo ir dabar gali bet patekti į „Klasco“ krovos zonas“, – atvirumą ir toliau garantuoja V.Štumbergas.
Dėmės ant palangių – ne įkaltis
„Klasco“ ekspertai rimtai abejoja į Vitės kvartalo gyventojus siutinančių juodulių kilme, neigia, jog tai iš krovos aikštelių į orą pakilusios metalo krovinių dulkės.
„Geležies rūdos dulkės yra rusvos, o būstuose ant palangių nusėda suodžius primenančios dalelės. Jos labiau panašios į teršalus, sklindančius iš neaiškių šaltinių“, – aiškino V.Štumbergas.
Uosto įmonės stebi ištisą parą atliekamų oro kokybės tyrimo ir taršos kontrolės duomenis – pagal juos koreguojami krovos procesai. Jeigu tarša artėja prie leistinų normų, taikomos prevencinės priemones.
„Klasco“ vadovai piktinasi, kad skleidžiama tikrovės esą neatitinkanti informacija, įmonei į ratus neva kaišiojami pagaliai, trukdoma dalį geležies rūdos krovos perkelti toliau nuo gyvenamųjų kvartalų.
Vėjo sienos apsaugos nuo taršos
Geležies rūdos sąvartos atvirose „Klasco“ krovos aikštelėse vasarą nuolat drėkinamos vandens rūko patrankomis, kad dulkės nuo kupstų nepasklistų į miesto aplinką.
Maža to, atvirose krovos zonose planuojama įrengti industrinius statinius – apsaugos sienas ir ekranus iki 8 metrų aukščio. Tokios vėjo užtvaros esą sulaikytų kietųjų dalelių sklaidą ore.
Didžiausia ir pajėgiausia Klaipėdos uosto įmonė netgi buvo gavusi žodinį Klaipėdos savivaldybės leidimą rizikingą geležies rūdos krovą perkelti į dvi atokiau nuo Vitės kvartalo esančias krantines.
Tiesa, vėliau savivaldybė persigalvojo – pareiškė, kad „Klasco“ tik imituoja pastangas pašalinti taršių produktų krovą iš savo teritorijos – tų pačių krovinių perstumdymas esą nieko nepakeistų.
„Klasco“ vadovus ir akcininkus tokia valdžios pozicija suglumino - jeigu Klaipėdos savivaldybė, pasak jų, nepritaria geranoriškoms uosto naudotojų pastangoms, tai kieno interesus ji atstovauja?
Dėl dulkių kilmės – jokių abejonių
„Vertiname ne viešųjų ryšių žavesį, o „Klasco“ veiksmus, kurie, deja, neįkvepia vilties, kad bus atsižvelgta į žmonių lūkesčius gyventi švarioje aplinkoje – planuojami nauji taršos šaltiniai“, – verslininkės Lidijos Lubienės valdomo koncerno įmonei nesilankstė savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Neniškis.
Diskusijų dalyviai turbūt ir patys jau suvokia situacijos absurdiškumą - toliau klimpti į ginčus, dėliojant ant svarstyklių prieštaringus oro taršos tyrimų duomenis, niekinti oponentus, jau nebegalima.
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sakė, jog papildomi tyrimai atlikti reaguojant į skundus – žmonėms už „Klasco“ tvoros nusibodo lauti, kada aplinkosaugininkai išsiaiškins, iš kur į jų būstus sklinda teršalai.
„Lyginamieji tyrimai parodė, kad už uosto ribų fiksuotų kietųjų dalelių kilmė – identiška „Klasco“ teritorijoje kraunamai geležies rūdai“, – KU mokslininkų išvadomis nė kiek neabejoja V.Bimbaitė.
Pavojus – smulkiausios dalelės
Grėsmę žmonių sveikatai kelia ne jų kiemuose ir būstuose nusėdančios didesnės, bet ore pasklidusios smulkesnės kietosios dalelės – jos skverbiasi į plaučius, provokuoja kvėpavimo takų ligas.
Smulkių dalelių koncentracija uosto aplinkoje, tyrėjų duomenimis, dar nekelia tokios grėsmės, kad reikėtų skelbti ekstremalią situaciją – leistinos bendrosios normos kol kas esą neviršijamos.
Tačiau net ir tokia tarša, pasak V. Bimbaitės, dirgina, veikia psichiką, apskritai blogina žmonių gyvenimo kokybę – kam malonu nuo palangių ir grindų brauti geležies dulkes, matyti pajuodavusius skalbinius.
AAA specialistai skeptiškai vertina ir trijų jūrų uoste veikiančių oro taršos stotelių fiksuotus duomenis. Pasak jų, naudojama neakredituota įranga, parodymai netikslūs, negalima jais kliautis.
KVJU direkcija su aplinkosaugininkais šiemet sumanė projektą „Žaliasis Klaipėdos uostas“. Jos vadovas Algis Latakas, dirbęs „Klasco“ kompanijoje, veikiausiai ir pats suprato, ko verti oro tašos matuokliai.
Verslui geriau – prikąsti liežuvį
„Senosios stotelės jau išmontuotos, ieškoma patikimesnės įrangos“, – didesnio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdytojų dėmesio aplinkosaugos problemoms tikisi V.Bimbaitė.
Mokslininkai su atliktų oro taršos tyrimų išvadomis supažindino ir „Klasco“ specialistus. Pastarieji, santūriai įvertinę ir jas, ir naujus metodus, nepraleido progos patylėti – net nekomentuoja rezultatų.
Kitur taikomi pažangesni oro taršos stebėsenos būdai Lietuvoje dar neprigiję, todėl „Klasco“ ir kitos uosto įmonės, į kurias įkyriai baksnoja nuo taršos kenčiantys gyventojai, nedreba.
Paskutinis taškas dėl teršalų kilmės ir sklaidos Klaipėdoje dar nepadėtas – KU mokslininkų išvados įgaus juridinę galią tik tuomet, kai atsakingos institucijos įvertins ir atestuos panaudotą naująjį metodą.
„Nesirengiame žlugdyti uosto, tačiau verslininkams irgi reikia ieškoti glaudesnio sąlyčio taškų, kompromisų, normaliai bendrauti su visuomene, kad visiems būtų gerai“, – kalbėjo V. Bimbaitė.
