„Kas antras medis buvo supuvęs, kas trečias – ligotas, be to, jie buvo netinkamai genėjami“, – aiškino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.
Liepų kelmai nuotraukose liudija, kad jos nebuvo nei ligotos, nei supuvusios. Norėdamas nusikirsti medį savo sklype turi gauti leidimą, o savivaldybei jokių leidimų nereikia – gali nors visą alėją viduryje miesto išguldyti.
Leidimų kirsti nereikia
„Tokie įstatymai. Su mumis derinti jokių projektų nereikia, kirtimams gamtosaugininkų leidimai nereikalingi – pačios savivaldybės tvarkosi“, – sakė Širvintas aptarnaujančios Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Urbonavičius.
Aplinkos apsaugos agentūros viešųjų ryšių atstovė paantrino, kad kertami medžiai – tai savivaldybių kompetencija.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės I.Baltušytės-Četrauskienės teigimu, projektas, dėl kurio reikėjo iškirsti tiek daug medžių, buvo viešinamas ir derinamas su visais, „su kuo reikėjo“, tik neprisiminė, ar tarp pastarųjų buvo aplinkosaugininkai, ką jau kalbėti apie dendrologus.
Pasak jos, liepų alėja iškirsta vykdant Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą. Mat šaligatvio pločio pagal dabartinius įstatymus neužteko pravažiuoti neįgaliesiems, o jo praplėsti neleido privatūs sklypai, tad reikėjo pašalinti į šaligatvį įterptus medžius. Be to, jie esą augo per arti elektros tinklų, o to taip pat neleidžia įstatymai.
Tačiau iš nuotraukų matyti, kad dalis medžių augo visiškai neseniai perklotų šaligatvių plote, toli nuo elektros tinklų. Gale gatvės palikti, jau prie merės Živilės Pinskuvienės sodinti jauni medeliai yra įterpti nė kiek ne į platesnį šaligatvį, bet niekas jų šalinti neketina dėl vežimėliuose pro šalį zujančių neįgaliųjų.
Paklausta, kur galima susipažinti su gatvės rekonstrukcijos projektu, administracijos direktorė paaiškino: „Šiuo metu projektas nėra skelbiamas, nes jo apimtis nežmoniškai didelė. Nėra galimybių net ir kur nors patalpinti tokios apimties projekto. Kadangi jis buvo paviešintas, nėra dėl ko papildomai viešinti“.
Ji patikino, kad prie atnaujintos gatvės ten, kur leis įstatymai, bus atkurti želdynai. „Širvintose atsirado daugybė gražių medžių. Nuolat puošiame viešąsias erdves anksčiau nematytų rūšių sodinukais. Senieji medžiai neteikė tiek naudos gamtai, kiek mūsų pasodinti nauji“, – džiaugėsi I.Baltušytė-Četrauskienė.
Beje, Šeiniaus alėjoje jaunus medžius jau teko pakeisti dar jaunesniais, nes anie numirė dėl prastos priežiūros. O naujoji medelių partija, pasak vietinių, taip pat sodinta nesilaikant reikalavimų.
Pasigedo sveiko proto
Želdynų specialistė, miesto antropologė Jekaterina Lavrinec situaciją Širvintose vertina visiškai kitaip negu Savivaldybės administracijos direktorė. Jos nuomone, miestelio valdžios sprendimai yra destruktyvūs ir trumparegiški, skurdinantys miestą ekonomiškai.
„Nevietinių rūšių augalai reikalauja didesnės ir brangesnės priežiūros – jei to nėra, ilgainiui miršta ir turi būti periodiškai atnaujinami. Biologai ir sodininkai rekomenduoja želdinimui rinktis vietines rūšis“, – pabrėžė J.Lavrinec.
Pasak jos, miestus, kurie lengva ranka atsisakė brandžių želdinių, labai neigiamai paveiks tokie netoliaregiški sprendimai. Mat sveiki brandūs medžiai teikia kur kas daugiau naudos nei jauni medeliai. Dėl tokių beprotiškų kirtimų, kaip Širvintose, miestuose atsiranda kaitros salos, saulėkaitoje drastiškai pakyla temperatūra, įkaista dangos, nukenčia biologinė įvairovė.
„Brandūs medžiai atlieka labai daug naudingų funkcijų – neutralizuoja karštį, teikia pavėsį, sugeria kritulius, skatina biologinę įvairovę. Anksčiau ar vėliau juos iškirtusių miestų administratoriams teks priimti sprendimus, kaip apsaugoti viešąsias erdves nuo karščio ir kritulių kaupimosi, miesto kanalizacijos apkrovimo. Europos sąjungos lygiu skatinamos visiškai priešingos, į klimato kaitos iššūkius orientuotos iniciatyvos
Ne mažiau svarbu yra tai, kad senosios alėjos kuria miestų tapatybę ir įvaizdį, yra jų istorijos, kraštovaizdžio dalis – pasididžiavimo objektas. Vadovaujantis sveiku protu, mylint savo miestą, tai nesunku suprasti. Deja, savivaldybių nuostata aplinkos atžvilgiu šiuo metu yra labai destruktyvi. Didžiulė bėda, kad iš miesto į miestą keliauja trinkelizacijos projektai“, – dėstė J.Lavrinec.
Kartu su medžiais prarado veidą
Prieš kelerius metus specialistai atliko Lietuvos miestų viešųjų erdvių atnaujinimo ekspertizę – lygino miestų vaizdus prieš ir po atnaujinimo.
„Dėl medžių naikinimo mūsų miestai taip supanašėjo, kad jų neįmanoma atskirti vieno nuo kito. Ekspertai padarė vienareikšmę išvadą: nesaugant želdinių, teikiant prioritetą trinkelių klojimui, prarandama miestų tapatybė.
Miestas neturi kuo pasigirti, jeigu jo viešosios erdvės standartizuojamos. Labai kvaila rengti jų atnaujinimo projektus, prieš tai neišsiaiškinus, kas tose vietose yra vertinga“, – pabrėžė mokslininkė.
Ji apgailestavo dėl įstatymų spragų, atotrūkio tarp ministerijų ir savivaldybių, sąlygojančių Lietuvos miestų įvaizdžio ir gamtinės aplinkos skurdinimą, žmonių gyvenimo kokybės prastėjimą.
