Įgyvendinus šias ir kitas aplinkosaugos priemones, miestiečių gyvenimo kokybė pagerės – nemalonūs kvapai Dumpių nuotekų valykloje, kaip teigia „Klaipėdos vandens“ specialistai, sumažėjo trylika kartų, skaičiuojant europiniais matavimo vienetais.
Nuotekų valykloje – nauji renginiai
„Atlikus kvapų koncentracijos matavimų ir jų sklaidos modeliavimo procedūras nustatyta, kad smarvė „Klaipėdos vandens“ nuotekų valykloje, lyginant su 2018 metais, gerokai sumažėjo. Uždengus gravitacinius tankintuvus, nemalonūs kvapai čia išvis panaikinti.
„Tokius duomenis patvirtino Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros centro laboratorijų specialistai, ištyrę oro mėginius iš visų valykloje esančių stacionarių neorganizuotų ir organizuotų taršos šaltinių, nustatę kvapų koncentracijas“, – kalbėjo „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Dumpiuose valomų nuotekų smarvė mažinama naudojant pažangiausias technologijas – nuo rugpjūčio pradžios čia jau veikia nauja įranga – dvi mobiliosios ir viena stacionari vandens patrankos.
Tokiais įrenginiais purškiami cheminai preparatai, sumaišyti su vandeniu, slopina nemalonius kvapus. Pakilusi dulksna tarnauja kaip užtvara iš valyklos miesto gyvenamųjų kvartalų link sklindančiai smarvei.
„Kvapų matavimai atlikti, kai dar nenaudojome tokių vandens patrankų. Taigi jau dabar esame pasirengę dirbti nuo 2024 metų įsigaliosiančių kur kas griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų sąlygomis“, – pažymėjo B.Jonikas.
Protestuotojų šūkis – reikia gryno oro
„Klaipėdos vanduo“ suskato tobulinti nuotekų valymo procesą po to, kai miesto gyventojai, neapsikentę nuo Dumpių nuotekų valyklos nuolat sklindančios sunkiai pakeliamos smarvės, sukilo – ėmė organizuoti viešas pilietinio protesto akcijas.
Atgimimo aikštėje vykusiame mitinge „Už teisę į sveiką ir švarią gyvenamąją aplinką“ nuo smarvės, dulkių ilgai kentę žmonės smerkė pagrindinius miesto oro teršėjus – Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir jūrų uoste veikiančias pramonės įmones.
Prisidengę burnas skraistėmis, dujokaukėmis protestuotojai reikalavo užtikrinti teisę gyventi švarioje aplinkoje, kvėpuoti grynu oru, piktinosi į jų skundus dėl oro taršos nereaguojančiais vietiniais politikais, valstybės kontrolės, teisėsaugos įstaigų darbuotojais.
Labiausiai skundėsi pietinių Klaipėdos mikrorajonų gyventojai, naktimis negalintys užmigti, nes kvapą gniaužia iš Dumpių valyklos, LEZ įmonių, kanalizacijos trasų nuolat sklindantis nuotekų dumblo ir puvėsių dvokas.
„Valdžia ir aplinkosaugininkai nesuvaldo blogėjančios ekologinės situacijos, aiškina esą oro taršos normos neviršijamos. Niekam nė motais, kad trokštame, kodėl leidžiama kankinti žmones – nuodyti smarve ir dulkėmis?“, – vienu balsu klegėjo protestuotojai.
Teko judinti ir vangius prokurorus
Atsižvelgęs į skundus dėl oro taršos, aktyvistų mitingus ir protestus sukruto uostamiesčio savivaldybė – kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydama apginti viešąjį interesą.
„Dalis oro taršos šaltinių yra ne mieste, o Dumpių kaime (Klaipėdos r.) – savivaldybei nepriklausančioje ir jos nekontroliuojamoje teritorijoje. Tačiau iš nuotekų valyklos į daugiabučių rajonus sklindančiu užterštu oru kvėpuoja būtent klaipėdiečiai“, – aiškino meras Vytautas Grubliauskas.
Dėl nemalonių kvapų į prokurorus kreipėsi ir šalia Dumpių įsikūrusių mikrorajonų gyventojai. Tačiau teisėsaugininkai, išnagrinėję ir mero, ir miestiečių skundus, kažkodėl atsisakė ginti klaipėdiečius.
Tokį sprendimą V.Grubliauskas apskundė Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, tačiau vežimas ir po to nejudėjo. Tik po ilgesnės teisinės kovos skundai patenkinti, o prokurorų atsisakymai ginti viešąjį interesą panaikinti.
Pažymėta, jog smarvė sklinda iš Dumpių valyklos ir LEZ teritorijos, tačiau tenykščių įmonių veiklos poveikis aplinkai tinkamai neištirtas – nenustatytos visos aplinkybės, neįvertintos institucijų patikros, priemonės, nesigilinta į taršos stebėsenos duomenis.
Paskui driokstelėjo „Grigeo Klaipėda“ nuotekų skandalas. Paaiškėjo, jog ši įmonė daug metų slaptai leido į Kuršių marias didžiulius neišvalyto vandens kiekius.
Palengva naikina dumblo sąvartas
Klaipėdos vandens biologinio valymo įrenginius Dumpiuose prieš kelis dešimtmečius sumontavo Lenkijos įmonė „Budimex“. Tam panaudotos Lietuvai iš tarptautinių Baltijos jūros apsaugos programų gautos europinės lėšos.
Per tą laiką daug vandens nutekėjo – biologinio valymo technologijos, aplinkosaugos reikalavimai smarkiai pasikeitė, tačiau Dumpiuose jokių reikšmingesnių permainų per tą laiką neįvyko.
„Nežinau, kodėl tankintuvai ir nuotekų latakas iš smėliagaudžių iki pirminių nusodintuvų neuždengti anksčiau. Mums svarbu užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę, padarysime viską, kas įmanoma, kad smarvė jų nevargintų“, – kalbėjo naujasis „Klaipėdos vandenų“ vadovas B.Jonikas.
Šiuo metu valykloje į nuotekas lašinamas kvapus malšinantis preparatas, pasak B.Joniko, triskart sumažino smarvę:
Pradėta naikinti per dešimtmetį čia sukaupto džiovinto dumblo sąvartas – „Fortum“ kogeneracinėje elektrinėje kasmet bus sudeginama apie 2 tūkst. tonų atliekų, kurių jau nėra kur dėti.
„Klaipėdos vanduo“ nemalonių kvapų neutralizavimo programoms įgyvendinti šiemet jau atseikėjo 330 tūkst. eurų. Strateginiuose planuose numatyta ekologijai kasmet skirti po 120 tūkst. eurų.
Kova su oro teršėjais – be pabaigos?
V.Grubliauskas vandentiekininkų investicijas vertina kaip sektiną pavyzdį kitoms miesto įmonėms, jų šeimininkus ragina su smarve kovoti ne žodžiais, o darbais, spręsti opias aplinkosaugos problemas.
„Nėra pagrindinio ar vienintelio kovotojo. Elkimės atsakingai, nemeskime į kanalizaciją plastiko, popierių, maisto likučių. Tik visi drauge sukursime aplinką, kurioje bus gera gyventi“, – ir į gyventojų sąžinę beldėsi meras.
Klaipėdiečiai ir toliau skundžiasi iš LEZ sklindančia smarve, keiksnoja augalinio aliejaus perdirbimo ir biodyzelino gamybos įmonę „Mestilla“. Nepamirštas ir Lietuvą pašiurpinęs įmonės „Grigeo Klaipėda“ nuotekų skandalas.
„Mestillos“ vadovai aiškina, jog gyventojams nemalonūs kvapai, susidarantys spaudžiant rapsus, jokio pavojaus jų sveikatai nekelia, nes naudojami natūralūs, augalinės kilmės produktai.
Įmonės savininkai rengiasi plėsti biodyzelino gamybą ir ramina klaipėdiečius – išbandoma pažangesnė „Airborne 10“ technologija, kurią įdiegus nemalonūs kvapai esą bus neutralizuoti.
Iš „Mestillos“ – svylančių blynų kvapas
Žvelgdami į ateitį biodyzelino gamintojai pateikė augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumų plėtros Klaipėdos LEZ teritorijoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (PAV).
„Sweco Lietuva“ projektuotojų parengtą „Mestillos“ ataskaitą išnagrinėjusi Klaipėdos savivaldybė įžvelgė reikšmingų trūkumų ir nusprendė jai nepritarti.
„Sieksime, kad planuojamos ūkinės veiklos kvapų taršos koncentracija ties „Mestillos“ teritorija būtų minimali“, – nusileisti nesirengia Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Neniškis.
„Į naujas technologijas investavome pusę milijono eurų. Didžiausia kvapų koncentracija ties artimiausiu gyvenamuoju kvartalu – penkis kartus mažesnė nei numato 2024 metais įsigaliosianti nauja aplinkosaugos norma“, – įrodinėja „Mestillos“ vadovas Arūnas Zubas.
Nuo skrudinamų blynų kvapą primenančios technologinės smarvės bene labiausiai kenčia pietinių miesto kvartalų gyventojai – jų būstus nuo „Mestillos“ vartų skiria vos keli kilometrai.
Nesibaigiantis galvos skausmas klaipėdiečiams – neapvalytas nuotekas į Kuršių marias įžūliai leidusios kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ kurios veiklą dabar nuodugniai tiria teisėsėsaugininkai.
Įtarimai dėl aplinkai padarytos didelės žalos, pareigų neatlikimo pareikšti ir vadovams, tarp kurių „Grigeo“ grupės bendraturtis bei valdybos prezidentas Gintautas Pangonis.
Nepatenkinti, kad miesto orą kaip ir anksčiau smardina iš „Grigeo Klaipėda“ įrenginių jūrų uosto teritorijoje sklindantis dvokas, gyventojai prie šios įmonės buvo surengę masinę protesto akciją.
