Kadangi savanoriškos iniciatyvos nedavė norimo rezultato, EP oficialiai paprašė Europos Komisijos pasiūlyti teisės aktus, kurie įpareigotų ES rinkai prekes teikiančias bendroves užtikrinti jų žaliavų kilmės atsekamumą ir išsamiai tikrinti, ar šios žaliavos nėra kilusios iš saugotinų natūralių miškų ar ekosistemų.
Europarlamentarai ragina bausti bendroves, teikiančias gaminius iš miškams ir kitoms ekosistemoms grėsmę keliančių žaliavų. Joms būtų skiriamos baudos ir žaliavų konfiskavimas, taip pat stabdomas leidimas teikti produktus ES vidaus rinkai arba atimama teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sakoma EP informacijos biuro pranešime.
Parlamentas pabrėžia, kad tokia ES teisinė sistema turi apimti ne tik miškus, bet ir kitas biologinės įvairovės turtingas ekosistemas, pavyzdžiui, jūras ir jų pakrantes, pelkes, durpynus ar savanas, kad būtų išvengta šių kraštovaizdžių naikinimo. Europos Komisija taip pat turėtų pateikti miškų kirtimo ir degradacijos apibrėžimus. EP nariai įsitikinę, kad senovės ir pirminiai miškai visame pasaulyje turėtų būti pripažinti saugotinais.
Ekonominės veiklos vykdytojai taip pat turėtų užtikrinti, kad jų teikiamų produktų gamyba nebūtų susijusi su žmogaus teisių pažeidimais, įsitikinę europarlamentarai. Tai apima žemės naudojimo teises, čiabuvių teises, laisvą išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą bei kitas tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises, susijusias su žemės naudojimu, prieiga ar nuosavybe.
Kasmet iš viso iškertama 13 mln. hektarų miškų. ES yra viena iš didžiausių įvairių pavojų miškams keliančių žaliavų importuotojų pasaulyje. ES vartotojai prie pasaulinio miškų nykimo labiausiai prisideda vartodami palmių aliejų, mėsą, soją, kakavą, kavą, eukaliptą, kukurūzus, taip pat naudodami odos ir kaučiuko gaminius.
„Kadangi savanoriškos priemonės sustabdyti visuotinį miškų kirtimą nepavyko, turime sukurti veikiančią ir teisingą sistemą, pagrįstą privalomu išsamiu tikrinimu. Tai itin svarbus žingsnis siekiant sustabdyti ES prisidėjimą prie pasaulinio miškų kirtimo“, – sakė po balsavimo EP pranešėja Delara Burkhardt (Socialistai ir demokratai, Vokietija).
Už šią teisėkūros iniciatyvą balsavo 377 EP nariai, prieš – 75, o susilaikė 243. Europarlamentarai tikisi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pasiūlys atitinkamo teisės akto projektą. Jis padėtų įgyvendinti ES ir jos valstybių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos ir žmogaus teisių srityse.
