Vilnietis Vaidas pirmadienio rytą ramiai žingsniavo Kairėnų mišku vedžiodamas šunį. O kitą dieną ristele patraukęs tais pačiais keliukais pataikė ant šiukšlyno.
„Kažkas netoli Kairėnų kapinių išvertė krūvas statybinių atliekų ir gabalus kažkur nudraskytos velėnos.
Juk visa tai nesunku nugabenti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę už Nemenčinės. Ten nemokamai priimama viskas – ir plytgaliai, ir žaliosios atliekos“, – širdo Vaidas.
Iškratė po eglėmis
Išardyto mūro plytgaliai, akmens vatos atplaišos, išdraskytų langų rėmai, baldų lūženos, tapetais apklijuotas sienų kartonas. Visa tai iškratyta po eglėmis taip, tarsi būtų išmesta iš važiuojančio sunkvežimio ar mikroautobuso.
Neatmestina, kad kokį nors sodo namelį išardę žmonės pasisamdė nelegalius atliekų tvarkytojus, kurie, užuot visa tai nuvežę į sąvartyną, atliekomis užvertė mišką. Bet gali būti, kad taip apsikuopė patys sodininkai.
Vaidas nufotografavo sąvartyną ir nusiuntė jo koordinates Vilniaus regiono aplinkosaugininkams.
Gresia nemenkos baudos
Ką daryti su atliekomis, jeigu jų krūvoje nepavyksta rasti jokių šeimininko pėdsakų – nei sąskaitų faktūrų, nei logotipų, nei kokių nors dokumentų nuoplaišų, iš kurių galima nuspėti, kas atsikratė šiukšlių?
Pasak Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininko Gintauto Andruškevičiaus, jei aplinką užteršęs asmuo nenustatomas, tuomet bešeimininkes atliekas sutvarkyti įpareigojamas žemės sklypo savininkas ar valdytojas.
Jei užterštas miškas, tuomet tai būtų Valstybinių miškų urėdijos rūpestis. Jei tai valstybei priklausanti žemė – savivaldybės, o jei privati valda – jos savininko.
Už toną nepavojingų atliekų, išmestų į aplinką, bauda siekia 4344 eurus, už pavojingų – 10 tūkst. 426 eurus.
Šiemet Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centras dėl netvarkomų atliekų yra gavęs 1082 pranešimus.
Tikina, kad reaguoja visada
Anot G.Andruškevičiaus, pranešimus budėtojai registruoja visą parą.
„Jei tarša kelia grėsmę gyvūnams, aplinkai, pavyzdžiui, kaip būta šią savaitę, kai į Nerį išsiliejo nuotekos, reaguojama nedelsiant. Telefonu perduodama informacija to rajono inspektoriui ir jis vyksta į įvykio vietą.
Jei skubos nėra, pranešimas registruojamas ir perkeliamas į pranešimų sistemą. Tuomet teritorinio padalinio vadovas sprendžia, kokių tolesnių veiksmų imtis. Reaguojama visada“, – tikino G.Andruškevičius.
Gamtos teršėjai išsidavė patys
2017-ųjų sausį Pavilnių regiono miške Vilniuje, ties Mileišiškių gatve, aptiktos išverstos dvi didelės kartoninės dėžės batų.
Aplinkosaugininkams darbą palengvino tai, kad avalynė atgabenta dėžėse, ant kurių buvo priklijuoti batais prekiaujančios bendrovės duomenys. Apklausiant įmonės atstovus paaiškėjo, kad kraustantis į naujas patalpas dėžės su batų pusporėmis buvo išmestos į statybinių atliekų konteinerį.
Tikėtina, kad vagys tas dėžes nugvelbė vildamiesi rasti jose tinkamo apavo.
Kadangi batai – nepavojingos atliekos, o jų kiekis neviršijo kubinio metro, įmonės darbuotojui buvo paskirta 16 eurų bauda.
2019 metų kovo 19 dieną Verkių miške pakabintos kameros užfiksavo automobilį, kuriuo buvo atvežtos ir miške išverstos statybinės atliekos.
Jau kitą dieną šis vaizdo įrašas buvo paviešintas, o aplinkosaugininkai teršėjui pagrasino solidžia bauda.
Dar tos pačios dienos vakare vaizdo kameros vėl užfiksavo, kaip tas pats vyriškis atvykęs surinko viską, ką buvo išmetęs.
