Vilnietė, Salininkų mikrorajono gyventoja Rimvyda turi ypatingą ritualą. Bent kartą per dieną pasidaro puodelį arbatos ar kavos ir skuba į savo balkoną. Moteris džiaugiasi, kad klastingas virusas ją aplenkė, karantinas pagaliau baigėsi, bet veido kaukės atsikratyti neskuba. Kuo geresnis oras, tuo kaukė jai labiau reikalinga. Ypač, jei diena ne tik saulėta, bet ir vėjuota.
Pro savo balkono langus ponia Rimvyda mato rūšiuojamas statybines atliekas. Tiksliau tariant – sąvartyną. Čia vežama visa tai, kas lieka nugriovus, pavyzdžiui, seną namą. Iškraunama, vėliau rūšiuojama, vėl kraunama ir išvežama. Triukšmas, dulkės, kartais ir keista smarvė.
Ir taip, kaip ponia Rimvyda – kiekvieną dieną, jau ketverius metus gyvena mažiausiai trys tūkstančiai vilniečių, Salininkų mikrorajono gyventojų.
Ketverius metus jie prašo miesto valdžios, aplinkosaugininkų, sveikatos priežiūros institucijų, ministerijų ir Seimo narių pagalbos. Rašo skundus, renkasi į piketus. Įrodinėja, tai, kas plika akimi matyti: staiga po jų langais atsiradęs sąvartynas trukdo gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje. Tuo metu verslininkai, UAB „Atliekų perdirbimo centro“ atstovai, ginasi susilaukiantys nepagrįsto puolimo ir savo veiklos nutraukti neketina.
„Atliekų rūšiavimo centras“ įkurtas kadaise buvusio dvaro teritorijoje. Tačiau vietoj karietų, dabar istorinį Vrublevskio dvaro kiemą puošia kalnai statybinio laužo. Valstybės saugomą, bet jau gerokai apirusį svirno pastatą nuolat veikia vibracija.
Ar išduodant leidimą miegamajame Vilniaus rajone tvarkyti statybinį laužą, buvo įvertinta, kur ir kokiomis sąlygomis bus vykdoma veikla? Ar nepažeidžia šalia įsikūrusios bendruomenės teisėtų lūkesčių į saugią ir sveiką aplinką? Kas leido tokią veiklą vykdyti viename iš miesto miegamųjų rajonų? Atsakymų į klausimus ieškos TV3 laida „Žalioji byla“.
