Pasak Savivaldybės atstovų, tęsiamos kryptingos pastangos nustatyti Girstupio, Gričiupio ir Amalių upelių taršos šaltinius bei išsiaiškinti su tuo susijusius asmenis. Vieno iš pastarųjų neplaninio patikrinimo metu nustatyti net keli teršėjai. Jiems įteikti pranešimai ir bus taikoma atsakomybė už netinkamą nuotekų tvarkymą bei padarytą žalą gamtai.
Savivaldybės pranešime teigiama, kad patikrinus beveik tris dešimtis Saulės, Studentų, A. Purėno, Gričiupio, Lygybės, Medžiotojų, Naručio, Pašilės, Rytų, S. Šalkausko gatvėse esančių būstų, paaiškėjo, kad dalis gyventojų piktybiškai ir sąmoningai teršia upelius.
„Buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos už valdos ribų. Buvo aptiktas pilnas surinkimo šulinys, kurio nevalytas turinys teka ne kur kitur, o į upelio šlaitą. Dalyje privačių valdų stovi valymo įrenginiai, tačiau būta atvejų, kai valymo įrenginiai buvo įjungti tik pradėjus patikrinimą“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.
Buvo patikrinti ir Amalių upelio prieigose esantys privatūs namai. Situacija panaši į tą, kurią aptiko jungtinė aplinkosaugininkų ir specialistų komanda Girstupio ir Gričiupio upelių prieigose. Vieni gyventojai, turintys išgriebimo duobes, negalėjo pateikti jokių įrodymų – nuotekų išvežimo kvitų. Kiti gyventojai turi įsirengę valymo įrenginius, bet keli jų buvo įjungti tik atvykus tikrintojams.
Pasak specialistų, patikrinimų metu galimiems ir nustatytiems teršėjams įteikti pranešimai atvykti į Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, kadangi šiai institucijai suteikta teisė skirti pinigines baudas. Netinkamai tvarkant nuotekas ir už gamtai padarytą žalą numatomos baudos, o aplinkosaugininkų skiriama piniginė bauda siekia iki 1,5 tūkst. eurų. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė.
Tikrinimai vyksta tose valdose, kurių gyventojai naudojasi centralizuotu vandentiekiu, tačiau jų būstai neprijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos. Tikrinant pasitelktos visos įmanomos priemonės – neplaniniai vizitai, sąskaitų patikros, gyventojų iškvietimai į savivaldybę ir naujos kartos georadaras.
Pažymėtina, jog dalis nuosavų namų savininkų nėra sudarę sutarčių dėl prisijungimo prie miesto tinklų, todėl privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra bei įrodyti, kad jų naudojama vietinė nuotekų sistema veikia tvarkingai. Asmenys, turintys išgriebimo duobes, privalo pateikti nuotekų išvežimą įrodančius dokumentus. Analizuojami ir kvituose nurodyti skaičiai, ar šie neprasilenkia su realybe – suvartotu vandens kiekiu.
ELTA yra skelbusi, kad Kaune lankęsis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra pažadėjęs peržiūrėti įstatymus dėl kontrolę atliekančių specialistų patekimo į privačias valdas.
Tokiu būdu siekiama paspartinti taršos kontrolės ir upelių priežiūros procesus. Ne į visas gyventojų valdas pavyksta prisibelsti iš karto, tad savininkams siunčiami pranešimai atvykti ir pateikti reikiamus dokumentus apie vietines nuotekų sistemas. Tai labai vilkina procesus vien per šiuos metus išsiųsta daugiau kaip 4 tūkst. tokių laiškų.
