Aplinkos apsaugos departamentą pasiekė žinia, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijoje, Paobelio kaime tekančioje Obelies upėje gaišta žuvys. Nedelsiant buvo skubama spęsti šią problemą ir ieškota atsakymo, kodėl gaišo žuvys. Aplinkosaugininkams dabar jau aišku, kad žuvys gaišo ne tik dėl natūralių gamtos procesų. Čia rankas buvo prikišęs ir piktavalis žmogus.

Pamatė gaišenas

Paobelio kaimo gyventojai, atėję maudytis į šalia kaimo tekančią Obelies upę, pamatė žuvų gaišenas. Apie išvystą reginį vietiniai kaip mat informavo gamtos apsaugą.

Į pranešimą buvo sureaguota nedelsiant – upelio pakrantes iššukavo ir upelį išžvalgė aplinkosaugininkai ir Kėdainių rajono savivaldybės specialistai. Jie žmones ramino, kad masinio žuvų kritimo nėra.

Rezultatai – nedžiuginantys

Tačiau po kurio laiko aplinkosaugininkų gauti tyrimų rezultatai – nedžiuginantys. Aplinkosaugininkams dabar jau aišku, kad žuvys gaišo ne tik dėl natūralių gamtos procesų, bet čia rankas buvo prikišęs ir piktavalis žmogus.

„Manome, kad žuvys nugaišo ir dėl tam tikrų gamtos reiškinių, ir dėl užterštumo. Abi šios bėdos susijungė į vieną. Atlikus tyrimus rasta, kad iš pramoninio lietaus nuotekų kolektoriaus yra padidėjęs azoto, nitritų ir nitratų kiekis nuotekose. Ir jei toje vietoje, kur ištekėjo iš to kolektoriaus nuotekos, buvo žuvų, jos galėjo dėl to ir kristi.

Tyrimus mes dar vykdome, jų nebaigėme. Jei bus nustatyta, kuri įmonė užteršė upelį, ji bus baudžiama.

Manome, kad arba į upelį per lietaus nuotekų kolektorių galėjo būti išpiltos ištirpintos trąšos, arba galėjo būti išplautos kažkokios trąšų talpos ir viskas supilta į lietaus nuotekų kolektorių.

Pramonės rajone ūkio subjektų, kurie taip galėjo pasielgti, yra tikrai daug, todėl tyrimas dar vyksta“, – informavo K. Celiešius.

Ne pirmą kartą

Žuvų gaišenos Obelyje pastebėtos jau ne pirmą kartą. Paskutinį kartą aplinkosaugininkai apie pastebėtas gaišenas buvo informuoti dar 2015 metais. Tuomet taip pat buvo atliktas nuodugnus tyrimas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad įmonių paviršinio vandens surinkimo šuliniuose tarša nenustatyta, tačiau šulinys, esantis prieš buvusią Biochemijos gamyklą, buvo užterštas nenustatytos sudėties organinės kilmės medžiagomis.

Aplinkos apsaugos departamentas tąkart konstatavo, kad upių tarša galimai atsirado dėl nenustatyto fizinio ar juridinio asmens kaltės, kuris mobilia talpykla atvežė ir išpylė nenustatytas medžiagas.