„Mano tikslas yra, kad Baltijos jūros regiono valstybių aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai suderintų ir rugsėjo pabaigoje pasirašytų bendrą įsipareigojimų deklaraciją imtis ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, kad Baltijos jūra nebebūtų teršiama“, – BNS ketvirtadienį telefonu sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, deklaracija šiuo metu dar tik derinama, todėl apie konkrečias priemones kalbėti anksti, tačiau tikimasi, kad šalys susitars mažinti, pavyzdžiui, cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, nes tai – vienas didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių.
„Be jokios abejonės, turėtų būti ir įsipareigojimai įgyvendinti pokyčius žuvininkystėje, kad ji būtų kuo labiau tvari“, – teigė eurokomisaras.
Anot V. Sinkevičiaus, deklaracijoje šalys greičiausiai įsipareigos išvalyti atskiras Baltijos jūros vietas.
„Manau, mes bandysime sutelkti resursus, programas, galbūt ir šalių narių biudžetuose atsiras tam skirtos atskiros eilutės, tačiau tai gali vykti tik tuomet, kai mes užkertame kelią taršai, jos šaltiniams“, – kalbėjo eurokomisaras.
Pasak jo, šioje deklaracijoje numatytiems tikslams finansavimą skirs ir Europos Sąjunga.
„Programa „LIFE“ ir kitos programos nuolat rėmė įvairias misijas Baltijos jūroje ir nesiruošia nieko keisti. Lygiai taip pat nedidelis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, jis taip pat skyrė pinigų taršos mažinimui“, – sakė V. Sinkevičius.
Kaip teigė eurokomisaras, dar per anksti kalbėti, kiek reikės lėšų deklaracijoje numatytiems tikslams įgyvendinti.
„Europos Komisija paskelbė labai aiškiai, kad Europos žaliasis kursas ir skaitmenizacija yra du pagrindiniai prioritetai naujos finansinės perspektyvos ir Europos Sąjungos atstatymo plano, kuriam skirta papildomai 750 mlrd. eurų (...) Šiuo metu svarbiausias akcentas – finansavimas aplinkos apsaugai didėja ir tai padidina galimybes įgyvendinti deklaraciją“, – kalbėjo jis.
Anot eurokomisaro, bendrą deklaraciją rugsėjo mėnesį turėtų pasirašyti Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.
„Baltijos jūros užterštumą lemia ne tik jos seklumas, ribotas ryšys su vandenynu, lėta vandens apytaka, žemos vandens temperatūros, bet ir žmogaus veikla: perteklinis maistinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, teršalai, jūros dugno ardymas, netvari žvejyba, be jokios abejonės, šiukšlės“, – aiškino V. Sinkevičius.
Be to, problemų kelia ir tai, kad po Antrojo pasaulinio karo keliose Baltijos jūros vietose buvo paskandintos Vokietijoje sukaupto cheminio ginklo atsargos.
