Žinių radijui ministras ketvirtadienį sakė nemanantis, jog reikėtų uždrausti Punios šile grybauti ar uogauti, nes tokia veikla jam žalos nedaro.
„Tose vietose tikrai žalos negalima padaryti“, – sakė ministras.
Jo teigimu, skirtingai nei kituose rezervatuose, kur žmonių vaikščiojimas gali pažeisti trapią augaliją, čia šio pavojaus nėra. Vis dėlto jis pritaria, kad pelkėtos teritorijos galėtų būti saugomos labiau.
„Šiuo atveju, tikrai, tų samanų – ten niekas poveikio joms nepadarysi didelio, o tos vietos, kurios yra pelkėtos, tikrai matome galimybę tenai šiek tiek išplėsti ir tą statusą labiau saugomos vietos – išplėsti rezervato statusą tikrai įmanoma, ir manau, kad tuo keliu eisime“, – sakė K. Mažeika.
Tačiau jis teigia, jog būtina „surasti žmogaus ryšį su gamta“ pateikiant daugiau informacijos ir stendų, kad žmonės žinotų, kas yra saugoma.
„Yra svarbu, kad tai nebūtų niokojama ir kad per pažinimą, per tai būtų galima žmones šviesti, kad jie prisidėtų prie to saugojimo labiau, negu tiesiog užtverti teritoriją“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog uždraudus lankytis vienoje teritorijoje, tikėtina, padidėtų lankytojų srautai kitur, nes į gamtą išsiruošę žmonės ieškotų kitų lankomų vietų, todėl tai irgi gali atnešti žalos.
Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.
Šį sprendimą sustabdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o aplinkos ministras K. Mažeika sprendimą stabdyti rezervato plėtrą pernai birželį įtvirtino įsakymu, tam priešinosi gamtosaugininkai.
Jie teigė, kad Punios šilui reikalinga didesnė apsauga, todėl būtina praplėsti gamtinio rezervato plotą ir tokiu būdu išsaugoti unikalias ten gyvenančias ir augančias rūšis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, kreipusis gamtosaugininkams iš Baltijos aplinkos forumo, šių metų kovo pradžioje paskelbė, kad sprendimas stabdyti rezervato plėtrą buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Tačiau ministras K. Mažeika teigė, kad kol kas plėsti Punios šilo rezervato neketinama, būtina identifikuoti buveines ir užtikrinti maksimalią jų apsaugą ir stebėjimą.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.
